Reaguodamas į dėl Rusijos karo Ukrainoje pasikeitusią saugumo situaciją, Briuselis praėjusią savaitę pasiūlė šiuos procesus koordinuot panašai taip, kaip daryta perkant vakcinas nuo koronaviruso.
„Mums tai yra naudinga, nes kai tu bendrame sraute esi, tai greičiau gali gauti produkciją. Ir pigiau, be abejo“, – BNS teigė A. Anušauskas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Lietuva jau dabar bendrai su kitomis šalimis perka ginkluotę.
„Mes ir dabar, turiu pasakyti, dažnai prisirišame prie didelių viešųjų pirkimų, kuriuos vykdo kitos šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Vokietija“, – teigė ministras.
Komisija žada artimiausiu metu įkurti bendrų viešų pirkimų gynybos srityje darbo grupę, kuri bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, „siekdama padėti koordinuoti ir išvengti konfliktų labai trumpo laikotarpio viešų pirkimų poreikių srityje“.
„Bus siūloma skubos tvarka priimti trumpojo laikotarpio ES priemonę gynybos pajėgumams stiprinti, organizuojant bendrus viešuosius pirkimus, siekiant padėti valstybėms narėms bendromis pastangomis pašalinti opiausias ir svarbiausias spragas, atsižvelgus į darbo grupės veiklos rezultatus“, – nurodoma Komisijos pranešime.
Vėliau būtų siekiama pereiti „prie bendros ES gynybos programavimo ir viešųjų pirkimų funkcijos“.
EK teigia esanti pasirengusi iš biudžeto per dvejus metus skirti 500 mln. eurų, kad paskatintų valstybes nares bendromis pastangomis patenkinti šiuos poreikius.
Be kita ko, Komisija svarsto galimybes, kaip sustiprinti Europos gynybos pramonę, kurios produktus galiausiai ir pirktų šalys narės.
Toks Komisijos žingsnis žymi tam tikrą pokyti Bendrijos politikoje, mat ilgą laiką manyta, jog pagal galiojančias sutartis ES negali finansuoti ginklų įsigijimo.
Vis dėlto Bendrijos pareigūnai tvirtina, kad pasiūlymas yra teisiškai pagrįstas, nes jame daugiausia dėmesio skiriama tokiems klausimams kaip viešieji pirkimai ir pramonės plėtra.
