Šią vasarą antrųjų būstų pardavimai pajūryje sukosi vangiai – Palangoje ir Šventojoje parduota beveik tiek, kiek ir pernai, Neringoje – dar mažiau.
Būstus prie jūros įsigijo tie, kurie jau seniai jų žvalgėsi ir dabar galėjo įpirkti, o bene pusė pirkėjų yra svetimšaliai, rašo dienraštis “Verslo žinios".
Nekilnojamojo turto bendrovės „Re&Solution“ skaičiavimais, atliktais išanalizavus Registrų centro duomenis apie būstų sandorius pajūryje, per pirmuosius septynis šių metų
Didžioji dalis nupirktų butų buvo naujesnės negu 2003 m. statybos ar rekonstrukcijos namuose pačioje Nidoje. Palyginti, per visus pernykščius metus Neringoje įvyko 48 butų sandoriai.
Palangoje ir Šventojoje nuo sausio iki rugpjūčio užfiksuoti 43 butų pardavimo sandoriai. Palyginti, pernai per tokį pat laikotarpį nupirktas 41 butas, o per visus metus – 79. Daugiausia – 27 sandoriai šiemet užfiksuoti parduodant senesnės nei 1991 m. statybos ar rekonstrukcijos butus.
„Pernai pavasarį ir vasaros sezoną buvo daug tokių potencialių pirkėjų, kurie skambindavo, prašydavo maksimalios nuolaidos, ją išsiderėdavo, tačiau sandoriai dažniausia taip ir neįvykdavo. Šiemet paklausimų apkritai buvo mažiau, labiausiai domėdavosi tie pirkėjai, kurie jau viskuo gyvenime apsirūpinę ir jiems būstas pajūryje yra prabangos dalykas. Dalis pirkėjų – kiek mažiau negu pusė – buvo iš Rusijos, jie Lietuvos pajūrį rinkosi vedini sentimentų“, – pasakoja Rasa Sušinskaitė, „Re&Solution“
projektų vadovė.
Anot jos, šiuo metu pajūryje didžiausia pasiūla yra antrinėje rinkoje – privatūs asmenys pardavinėja prieš 3–4 metus pastatytus ar rekonstruotus butus. Pirminėje rinkoje reali pasiūla mažesnė dėl to, kad nemenkai daliai pajūryje projektus vykdžiusių plėtotojų yra iškeltos bankroto bylos arba jų įmonės restruktūrizuojamos, kai kurie, dar gyvavę sezono pradžioje, dėl prastų tempų yra sustabdę prekybą, įšaldę projektus.
