Kaip kasmet, taip ir šiemet, žiemai baigiantis, pabudo Kauno išrinktųjų kelionių ilgesys. Ir jį numalšinti galima tik vienu būdu: nusiuntus bent dešimtį miesto tarybos narių į kasmet Prancūzijos pietų kurorte, Kanuose, vykstančią nekilnojamojo turto bei investicijų parodą.
Tiesa, miesto meras Andrius Kupčinskas, pernai vadovavęs parodą aplankiusiai grupei, į Kanus vykti kovo mėnesį neketina – pakanka komandiruočių į kitus gražius Europos miestus Portugalijoje, Belgijoje ar toje pačioje Prancūzijoje.
Tačiau savivaldybės galva sako, kad jam buvęs apsilankymas Kanuose davė labai daug naudos (kažin, kodėl kauniečiams tos naudos parodyti meras vis neprisiruošia?). Tai duos naudos Kanai ir kitiems savivaldybės atstovams. Na, tiems, kurie iki šiol Kanuose nebuvo. Todėl važiuojančiųjų grupę sudarys tik naujokai pavasario paieškos toli nuo Lietuvos, ten, kur jis anksčiau pasirodo, Kanuose.
Kauno miesto tarybos komitetuose, sako, jau sąrašas sudarinėjamas, nes pageidaujančių pasivažinėti „ne už savus“ yra nemažai. Jei tik miesto taryba (tai yra – ir tie, kurie nori važiuoti į Prancūzijos kurortą), vasario gale skirstydama biudžeto lėšas, numatys išvykai pinigų (gali prireikti apie 100 tūkstančių litų), tai žmonės ir važiuos.
Kad Kauno verslininkai šiemet į Kanus veržtųsi, nesigirdi – sunkus metas jų planus pakoregavo, tad savais pinigais disponuojantis verslas apsieis ir be parodos. Juolab kad iki šiol Kanuose kauniečiams per keletą metų vis nepavykdavo susirasti investuotojų, norinčių savo pinigus „įdarbinti“ Kaune.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nepavykdavo investicijų pritraukti per Kanų parodą ir Kauno savivaldybei. Ji, beje, irgi išgyvena dabar nelengvus laikus, nes nuo pernai liko skolinga tiems, kas tiltą ar gatves remontavo, vaikams supynių pastatė ar paties Kauno ženklą prie įvažiavimo į miestą surentė bei kitus miestui naudingus darbus atliko. Net garsiąją areną Nemuno saloje pradėjo statyti ir tiltą į ją savivaldybė nutiesė už skolintus iš banko pinigus.
O dar miesto piniginėje nemaža skylė prieš trejus metus prasižiojusi, taip ir neužsičiaupia. Pernai biudžeto planui užbaigti pritrūko daugiau nei 40 milijonų litų. Ne ką geriau sekasi ir šiais metais.
Todėl savivaldybė, taupydama lėšas, atsisako (ir tuo labai didžiuojasi) šį kartą vežti į Kanus specialiai tokiai parodai kažkada už vos ketvirtį milijono litų padarytą miesto centrinės dalies maketą (beje, anksčiau vežė tą patį eksponatą jau ne vieną kartą). Ir nebepirks parodos ploto. Tiesa, bilietus į parodą pirkti turės – dykai net ir kauniečių niekas į ją įleisti nežada.
Sako, gyventojų gerovės puoselėtojai Kanuose gali pasisemti daugybę naudingų idėjų ir pamatyti gražių pavyzdžių, kaip kuo sėkmingiau rūpintis savo miestais.
Kauniečiams, matyt, didelio poveikio tos idėjos nepadaro. Kitaip ir be Kanų sugebėtų Kauno komunalininkai pačioje miesto širdyje – Laisvės alėjoje (joje lyg tyčia ir savivaldybės rūmai stovi, bet juos valdžia pasiekia valdišku transportu ir alėja retai kada pėsčiomis praeina) atstatyti išspardytas ar išvogtas lietaus kanalizacijos groteles. Kad koks prancūzas, koją į plyšį įkišęs ir ją susižalojęs, Kauno nekeiktų. Vietiniai, matyt, atsparesni, o gal prie jų keiksmų savivaldybė jau prisitaikiusi?
Galėtų dar nuo Laisvės alėjos kas nors iš valdžios „ekskursantų“ paeiti iki Vilniaus gatvės, pamatytų, kaip sunku pėsčiųjų bulvaru dar sovietmečiu paverstoje gatvėje dabar eiti grindiniu, iš kurio išsikilnoję akmenys. Į Kanus nuvažiavę, žinoma, tokių vaizdų nepamatys. Nekalbant apie daugumą „bet kokį vaizdą praradusių“ Kauno daugiabučių namų kiemų...
Kelionių ilgesys – jokia nauja mada. Jis labai gražiai aprašytas vokiečių autoriaus Janošo pasakoje „Panama labai graži“. Šios pasakos herojai Meškiukas ir Tigriukas išsiruošė vieną dieną ieškoti svajonių šalies – Panamos. Ir ją rado... iš kito šono priėję savo gimtuosius namus. Gal ir kauniečiams padėtų idėja kitu kampu pasižiūrėti į savąjį miestą ir jo gražumu pasirūpinti? Kam tie Kanai, jei Kaunas – savas yra?
Aura Tomkutė
