Taupyti tapo ne tik būtina, bet ir madinga. Taigi jei dar prieš metus būtų buvę „ne lygis“ prašyti bičiulės paskolinti savaitgaliui elektrinį kokteilių plaktuvą (kuriems galams? juk galima jį nusipirkti!), dabar tai – visai normalu, ypač žinant, kad jo reikės tik šiam savaitgaliui.
Štai 10 paprastų idėjų, padėsiančių sutaupyti ir... džiaugtis šia diena.
1. Kasdien po šiek tiek. Kad ir kaip tektų veržtis diržus, finansų specialistai primygtinai rekomenduoja bent šiek tiek lėšų skirti „taupyklei“. Orientuokitės pagal savo šeimos galimybes: vieni nesunkiai kas savaitę atidės po 100 Lt, kiti – vos po 20. Šiuo atveju svarbu net ne kokia suma atidedama, o pats kaupimo faktas. Žinodami, kad yra šiek tiek pinigų netikėtoms ir tikrai skubioms išlaidoms, jausitės geriau, be to, bus lengviau psichologiškai suvokiant, jog bent šiek tiek kontroliuojate savo pašlijusius finansinius reikalus.
2. Protingas maršrutas. Kartais tiesiog eidami pro šalį iššvaistome neįtikėtinas pinigų sumas. Jauki parduotuvėlė, kavinukė, ledų kioskelis – visa tai akimirksniu išskraidina iš piniginės dešimtį-kitą. Neplanuotai, ir galbūt dėl to beveik nepastebimai. Kita vertus, kartais išleisti keli litai ledams atrodo mažesnė blogybė, nei matyti prašančias ir nusivylusias vaiko, negavusio trokštamo skanėsto, akis. Štai kodėl prieš išsiruošiant savaitgalio pasivaikščiojimui vertėtų kruopščiai apgalvoti maršrutą. Gal pavyks eiti taip, kad pakeliui nepasitaikytų nei parduotuvių, nei kioskelių, nei kitų pagundų? O jei žinosite, jog tokių yra – galbūt pravers iš namų įsidėti skanėstai, kaip antai mamos kepti sausainukai su obuoliais. Beje, mažųjų dėmesį puikiai patraukia ir paprasčiausias balionėlis ar muilo burbulų tūtelė. Svarbiausia – ištraukite juos tinkamiausiu metu: einant pro spalvingų mažmožių prekystalį ar gardžiais kvapais viliojančią piceriją.
3. Gaminti namuose – stilinga. Kad namuose ruoštas maistas sveikiausias – seniai ne paslaptis. Dabar maisto gaminimą madinga laikyti netgi hobiu. Todėl vėl populiaru užuot su bičiuliais išsiruošus papietauti į kavinę rinktis pas ką nors namuose, drauge gaminti ir ragauti įvairiausių patiekalų, o parduotuvinius skanėstus vaikams ir vėl sparčiai keičia mamos kepti pyragaičiai, bandelės ar spurgos.
4. Grūdintis pigiau nei sirgti. Ši tiesa tampa kaip niekada aktuali. Mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore net ir per lietų – tai tiesiausias kelias sveikesnės gyvensenos link. Pradžiuginkite mažuosius kontrastinėmis kojų vonelėmis vakarais, pasiūlykite ryte drauge pastrikinėti pagal muziką prie atviro lango dabar – ir galbūt žiemą išleisite daug mažiau pinigų vaistams, maisto papildams ir nesibaigiančių peršalimo ligų gydymui.
5. Dažniau tvarkykitės. Ne tik valykite lentynas bei plaukite grindis, bet ir žvilgtelėkite į pačius atokiausius namų užkaborius, rūsį, sandėliuką. Juose paprastai linkę kauptis seni, retai naudojami ir nereikalingi daiktai. Deja, priskyrus juos kategorijai „gal kada prisireiks“ kai iš tikrųjų jų prireikia – pamirštama, kad tokie yra. Arba juos sunku rasti. O suradus paaiškėja, kad daiktas nebetinkamas naudojimui. Taigi tenka pirkti naują. Kad taip nenutiktų, pravers bent kartą per ketvirtį namuose atlikti generalinę tvarką atidžiai apžiūrint, išrūšiuojant, sudėliojant tai, ką naudojate rečiausiai. Taip ir namai bus švaresni, ir didesnė tikimybė kad atrasite kur pritaikyti tai, ką jau turite, užuot pirkę ką nors naujo.
6. Parduoti ir atiduoti taip paprasta. Jei ko nors nereikia jums – galbūt net labai reikia kam nors kitam? Nelaikykite namuose vaikų išaugtų, šeimai nebereikalingų ar jūsų namuose paprasčiausiai „neprigijusių“ daiktų. Interneto erdvė leidžia parduoti ar iškeisti net ir menkiausius mažmožius. Kas žino, galbūt už 5 metus rinktą vaikiškų žurnalų komplektą kas nors jums pasiūlys keletą įdomių knygų ar keliasdešimt litų?
7. Skolintis – puiki išeitis. Kai kalbama ne apie pinigus, o apie konkrečius daiktus, kurių jums prireikė tik vienam ar keletui kartų. Jei tokį įrankį ar daiktą turi jūsų draugai – kuo puikiausiai galite pasiskolinti vienai ar keletui dienų. Taip galėsite išvengti nelabai reikalingo pirkinio. Arba pasitikrinti, ar toks daiktas – tikrai tai, ko jums reikia, ir išties verta jį įsigyti patiems.
8. Paslaugų kainos keičiasi. Ir susigaudyti, kuris mobiliojo ryšio planas šiuo metu jums parankiausias anaiptol ne visada paprasta. Tačiau nepamirškite: jei keičiasi gyvenimo situacija, visada verta apsvarstyti ir tai, ar verta mokėti už visas paslaugas, kuriomis naudojotės iki šiol. Galbūt prieš metus užsisakėte patį brangiausią kabelinės televizijos komplektą, tačiau iš tikrųjų žiūrite tik lietuviškus kanalus? O gal paauginus vaiką ir išėjus į darbą spartesnis interneto ryšys jums nebe taip gyvybiškai būtinas, kaip anksčiau, kai prie namų kompiuterio praleisdavote po keletą valandų? Skaičiuokite ir domėkitės, ar nebūtų galima užsisakyti pigesnės paslaugos arba jos atsisakyti apskritai. Galbūt taip laimėsite vos 10 ar 20 Lt per mėnesį, bet... pamenate pirmą punktą, tą, su kas mėnesį atidedama suma? Tai – bene lengviausias būdas ją atidėti.
9. Dovanos – tai dėmesys ir džiaugsmas. Deja, pastaruoju metu jos buvo perdėm sukomercintos. Juk dovana – tai visų pirma dėmesys ir šiluma, o ne jos piniginė vertė. Priminkite tai vaikams, ir planuodami viešnagę pas senelius paraginkite iš anksto nupiešti jiems piešinėlį, atviruką, pradžiuginti nauju darbeliu. Kokių lauktuvių eidama į svečius atsinešite jūs? Puiki mintis – namuose gaminti skanėstai. Jei mokate numegzti ar pasiūti minkštą mielą žaisliuką – šeimininkų, pas kuriuos viešėsite, vaikai tikrai liks sužavėti. O jūsų piniginė nuo to beveik nepalengvės.
10. Banalu, bet tiesa: ne piniguose laimė. Skeptikai paklaustų: kažin, kiek reikia turėti pinigų tam, kad suprastum, jog ne juose laimė? Ir vis dėlto ne tik aklas optimizmas skatina galvoti, jog ši išmintis – absoliučiai teisinga. Todėl geriausias būdas susitaikyti su sunkmečiu – pagaliau išmokti džiaugtis tuo, ką turite, kas yra aplinkui. Kai įsitikinsite, kad ne visos pramogos – mokamos, ir ne visi geriausi dalykai – perkami, laikini finansiniai nepatogumai nebeatrodys tokie baisūs.
