Šveicarų mokslininkai kuria rašytojų fantastų išgalvotus robotus, kurie patys save gamina ir savarankiškai veikia.
Ciuricho federalinio Technologijų instituto specialistai pagamino autonominius robotus, kurie be žmogaus pagalbos jungiasi tarpusavyje ant žemės, formuodami autonomines sistemas, kurios vėliau pakyla į orą ir vykdo nurodytas užduotis, praneša „Physorg.com“.
Pasak specialistų, tokie iš mažų šešiakampių modulių susirenkantys bepiločiai orlaiviai yra visiškai autonomiški, o tai reiškia, kad ateityje atsirasiantys panašūs karinės paskirties skraidantys robotai bus praktiškai nesunaikinami. Skrydžio metu atakuojami jie galės išsiardyti, taip išvengdami sunaikinimo ar sugadinimo, nusileisti ant žemės, o po to vėl susijungti ir, pakilę į orą, tęsti savo užduotį.
Šveicarijoje plėtojama „Distributed Flight Array“ sistema vadinama moduline skraidymo platforma, susidedančia iš visos eilės mažų autonominių orlaivių. Kiekvienas jų turi ratukus, elektrinį variklį, propelerį, skrydžio kontrolės sistemą, vidinį kompiuterį, įvairių daviklių rinkinį bei bevielio ryšio priemones.
Paskiri sistemos moduliai gali veikti savarankiškai – judėti žemės paviršiumi, jungtis tarpusavyje ar skraidyti, tačiau tik tada, kai jie yra susijungę į vieną masyvą, suformuojama sudėtinga skraidymo platforma, galinti vykdyti pateiktas užduotis. Tokiame masyve visi moduliai sparčiai keičiasi duomenimis, o skrydžio valdymo kontrolė apima visą sistemą.
„Distributed Flight Array“ kontrolės sistema gauna informaciją iš visų modulių daviklių ir apskaičiuoja traukos jėgą, kurios reikia atsiplėšti nuo žemės ir skristi. Jei skrydis tampa nestabilus, kiekvienas tokio sudėtinio orlaivio modulis nustato, kiek reikia padidinti trauką, kad jis būtų tinkamai pakoreguotas. Skaičiavimų metu įvertinama kiekvieno modulio padėtis masyve ir jo judėjimo ypatumai.
Ši sistema kol kas tėra pasiekusi koncepcijos patvirtinimo lygį, tačiau ateityje gali būti naudojama įvairiais tiksliais, pavyzdžiui, sunkius objektus keliančioms platformoms kurti. Kol kas Šveicarijos mokslininkai į „Distributed Flight Array“ masyvą gali sujungti 4 robotizuotus modulius, tačiau iki vasaros pabaigos tikisi naudoti jau 12. Tačiau, pasak tyrėjų grupės vadovo Raymondo Oungo, iš esmės į vieną bepiločio orlaivio platformą susijunti galinčių autonominių modulių skaičius yra neribotas.
Šiuose vaizdo siužetuose demonstruojamas „Distributed Flight Array“ prototipas ir kitas Ciuricho federalinio Technologijų instituto inžinierių pasiekimas – ore pagal muziką šokantys skraidantys robotai.
