Entomologai nustatė, kad kolektyviniai sprendimai skruzdėms padeda išvengti iracionalumo, kuris neretai būdingas žmonėms, praneša „Science NOW“.
Pasak mokslininkų, tais atvejais, kai žmonėms tenka rinktis tarp dviejų nelabai priimtinų variantų, jie gana dažnai pradeda spręsti iracionaliai. Pavyzdžiui, norima susirasti parduodamą namą su dideliu kiemu ir didele virtuve. Tačiau jei tiriamųjų grupei siūlomi tik du rinkoje esantys variantai – namas su didele virtuve ir mažu kiemu arba namas su maža virtuve ir dideliu kiemu, vieną ar kitą variantą pasirinktų maždaug po 50 proc. tiriamųjų.
Bet tuo atveju, jei atsiranda trečiasis variantas, pavyzdžiui, namas su didele virtuve, kuris išvis neturi kiemo, tiriamieji dažniau pradeda rinktis namą su didele virtuve ir mažu kiemu. Pasak mokslininkų, toks pageidavimo pasikeitimas liudija apie iracionalumą, nes formaliai trečiasis variantas yra blogesnis už abu kitus.
Atlikę analogišką tyrimą su skruzdėmis, entomologai nustatė, kad jos priiminėja tik racionalius sprendimus.
Eksperimentui buvo pasitelktos 26 Temnothorax rūšies skruzdžių kolonijos. Entomologai žinojo, kad šie vabzdžiai ieško būstų, kurie atitinka dvi pagrindines sąlygas: turi būti tamsūs ir turėti siaurą landą. Už naujo būsto paieškas yra atsakingi „žvalgai“. Tyrimo metu mokslininkai siūlė šiems „žvalgams“ pasirinkti geriausią iš dviejų siūlomų dirbtinių būstų. Vienas buvo šviesus ir turėjo siaurą landą, o kitas – tamsus su plačiu įėjimu. Eksperimento metu „žvalgai“ pasidalijo lygiai į dvi grupes: vieniems atrodė priimtinesnis vienas, o kitiems – kitas variantas.
Tačiau kai buvo pasiūlytas trečiasis variantas (pernelyg šviesus būstas su siaura landa), jį pasirinko vos kelios skruzdės. Dauguma ir toliau liko prie pirmojo arba antrojo varianto.
Tyrimo autoriai mano, kad tai susiję su pasirinkimo mechanizmu. Mat tinkamą būstą radęs „žvalgas“ susikviesdavo į jį daugiau skruzdžių. Kuo didesniam „žvalgų“ skaičiui patikdavo naujoji vieta, tuo daugiau į jį ateidavo skruzdžių – darbininkių. O kai į jį užsukusių skruzdžių skaičius pasiekdavo tam tikrą ribą, į naująją vietą persikeldavo visa kolonija.
Pasak tyrėjų, eksperimentas atskleidė, kad atskirų skruzdžių nuomonė apie naujojo būsto tinkamumą tam tikra prasme būdavo „suvidurkinama“. Taigi galų gale kolonijos sprendimas persikelti į naują vietą beveik visais atvejais būdavo racionalus.