Tarpukario metais Kaune vietoj taksi dar važinėjo vežikai su arkliukais. Bet per 15 - 20 minučių kiekvienas kaunietis pėsčias pasiekdavo Nemuno arba Neries paplūdimį su švariu vandeniu. Vėliau atėjo laikas, kai iki švarios maudyklės teko važiuoti keliasdešimt kilometru automobiliu, kuris ėmė iki 10 kg kuro šimtui km. Dabar jau skrendame lėktuvu į Turkiją arba Kanarus, ir žibalo sudeginame tonomis. Taigi mūsų planeta jaučiasi kaip parazitų apsėstas augalas. Tai tik Europa ir Amerika. O taip gyventi žada dar ir Kinija, ir Indija su milijardais gyventojų. Bijau, kad mažutė Lietuva gali būti paprasčiausiai sutrypta toje vartojimo orgijoje, kaip tai buvo praėjusio pasaulinio karo metais.

Iki 2100 metu nė vieno dabar gyvenančio nebebus gyvo. Ko čia sau galvas kvaršinate? Ir nepaistykite man apie vaikų ateitį. Aš nerizikuosiu prie dabar gamtos (pono Dievo - klerikalams) skirto šimto metelių prisidėti dar vieną šimtą.

Bet kas tada sukėlė visuotinį apledėjimą? Ir dėl ko tie ledynai paskui nutirpo? Ir taip daug kartų. O paskutinį netgi visiškai neseniai - vos prieš 10 000 metų.