Norvegijos mokslininkai mano aptikę senovėje egzistavusio nedidelio žemyno liekanas, išbarstytas Indijos vandenyno dugne tarp Madagaskaro ir Indijos. Tyrimo duomenys paskelbti žurnale „Nature Geosciences“. Oslo universiteto (Norvegija) geologai vulkaninės kilmės Mauricijaus saloje, esančioje už maždaug 900 kilometrų į rytus nuo Madagaskaro, aptiko cirkonų – cirkonio silikatų. Šie mineralai priklauso neosilikatų grupei. Iš viso geologai Mauricijaus paplūdimiuose aptiko apie 20 cirkonų, sakoma pranešime.
Seniausioms šios salos bazaltinėms uolienoms yra apie 8,9 mln. metų, tačiau kruopšti smėlio iš dviejų vietinių paplūdimių analizė atskleidė, kad aptiktieji cirkonai yra žymiai senesni. Šie mineralai yra labai atsparūs erozijai ir cheminiams pokyčiams.
Nustatyta, kad cirkonai iš Mauricijaus paplūdimių susiformavo granituose ir kitose vulkaninės kilmės uolienose mažiausiai prieš 660 mln. metų. Be to, vienam iš rastųjų kristalų yra ne mažiau nei 1,97 milijardų metų.
Norvegų mokslininkai mano, kad uolienos, kuriose buvo šių cirkonų, susiformavo iš po Mauricijumi esančios senos žemyninės plutos fragmentų. Iš visko sprendžiant, palyginti neseniai įvykę ugnikalnių išsiveržimai iškėlė plutos fragmentus į paviršių, o cirkonai dėl erozijos atsidūrė paplūdimų smėlyje.
Tyrimo autoriai mano, kad po Indijos vandenyno dugnu glūdi daug šios žemyninės plutos fragmentų. Žemės gravitacijos lauko tyrimai atskleidė kelias šio regiono sritis, kuriose vandenyninės Žemės plutos storis yra žymiai didesnis: 25 - 30 kilometrų vietoje 5 - 10 km. Ši anomalija, mokslininkų manymu, gali būti sausumos, kurią tyrimo autoriai siūlo pavadinti Mauricijumi, liekanomis. Ji veikiausiai atsiskyrė nuo Madagaskaro, kuomet tektoninė riftogenezė ir jūros dugno išsitempimas privertė Indijos subkontinentą pradėti judėti iš pietinės Indijos vandenyno dalies šiaurės rytų kryptimi. Po to sekęs šios srities plutos ištempimas ir suplonėjimas lėmė Mauricijaus mikrožemyno, kurį tuomet sudarė maždaug trijų dabartinės Kretos ploto salos ar salynas, nugrimzdimą į vandenyną.
Pasak tyrimo autorių, artimiausios atviros žemyninės plutos, kur dar galima rasti Mauricijaus cirkonų, sritys yra giliai po vandeniu. Rastieji cirkonai yra žmonių praktiškai nelankomuose paplūdimiuose, todėl tikimybė, kad jie čia galėjo būti atnešti, yra labai maža. Be to, kristalai pernelyg dideli, kad juos būtų galėjęs atpūsti vėjas, sakoma pranešime.
