Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Po 4.5 mlrd.m. saulė užges ir bet kokia gyvybė nustos egzistavusi...
Ei, ko jus norit is "balso", juk tai LAIKRASTIS o ne mokslinis koks puslapis.
Bira cia viskas kas yra barstoma :)))))))
Bira cia viskas kas yra barstoma :)))))))
Ikito laiko , jeidar zmonija bus islikusi, tikrai tures prilygti dievams, si problema tikrai bus nebeaktuali, zmionija tikrai valdys saules sistema ir kitas.Tsaip kad bukite ramus bugstautojai..
po tiek metu zmonijos nebus arba nupusim ja nes per 2k metu jau tike pazengem tai ka kalbet apie mln metu
"Mokslininkas kol kas nesiima svarstyti, kokios būtų tiesioginės ar netiesioginės tokio susidūrimo pasekmės mūsų planetai."
Ir visai be reikalo - dabar svarstymą ir visas prognozes perims astrologai, o Pulkovo observatorijai papildomas finansavimas tikrai praverstų.
Taigi, Babiliovo dėmesiui:
Tiesioginės pasekmės būtų labai nemalonios - ne pati didžiausia tragedija, jei kokia nedidelė kometa supyškins kinų sieną (kas tada mus nuo jų apsaugos?), bet jei nepataikytų ir nukristų ant Japonijos - kuo važinėtume, per ką žinias matytume?
O netiesioginių sąrašą galite pasidaryti patys: peržiūrėkite paskutinių penkių metų spaudą ir išsirinkite straipsniukus apie klimato atšilimą, tarptautinių santykių atšalimą ir sacharos išplitimą; įsivaizduokite: visos šios nelaimės įvyktų per penkias dienas po susidūrimo.
Ir čia tik tuo atveju, jei tikimybė iš tikro 0,86. O jei 0,87?
Ir visai be reikalo - dabar svarstymą ir visas prognozes perims astrologai, o Pulkovo observatorijai papildomas finansavimas tikrai praverstų.
Taigi, Babiliovo dėmesiui:
Tiesioginės pasekmės būtų labai nemalonios - ne pati didžiausia tragedija, jei kokia nedidelė kometa supyškins kinų sieną (kas tada mus nuo jų apsaugos?), bet jei nepataikytų ir nukristų ant Japonijos - kuo važinėtume, per ką žinias matytume?
O netiesioginių sąrašą galite pasidaryti patys: peržiūrėkite paskutinių penkių metų spaudą ir išsirinkite straipsniukus apie klimato atšilimą, tarptautinių santykių atšalimą ir sacharos išplitimą; įsivaizduokite: visos šios nelaimės įvyktų per penkias dienas po susidūrimo.
Ir čia tik tuo atveju, jei tikimybė iš tikro 0,86. O jei 0,87?
Cia tai tikrai nesamone, nes Oorto debesis tera teorinis modelis. Jis gali buti ir gali nebuti. J5 sugalvojo astrofizikas Oortas, kad galetu paaiskinti, is kur atsiranda kometos, ir si ideja susilauke didelio populiarumo, ir hipotetiskai sis debesis yra saules sistemos dalis. Tad susidurimas sunkiai imanomas...
REKLAMA
REKLAMA
„Gliese 710“ susidūrimo su Saulės sistema tikimybė – 86 proc.