Mūsų Saulės sistemos struktūra ateityje gali pakisti – Sankt Peterburgo (Rusija) Pulkovo observatorijos astronomo teigimu, egzistuoja 86 proc. tikimybė, kad kosminiais mastais artimos kaimyninės žvaigždės kelias susikirs su Saulės sistemos pakraštyje esančiu Orto debesimi. Tiesa, iki šio įvykio teks palaukti 1,5 milijono metų...
Tikėtina, kad toks kosminio debesies ir žvaigždės susidūrimas gali į visas puses „pažerti“ ištisą spiečių naujų kometų, kurios gali kelti tiesioginę grėsmę mūsų planetai, rašoma portale „Technology Review“. Pulkovo observatorijos astronomo Vadimo Bobyliovo teigimu, tai ne vienintelis tokio tipo „prasilenkimas“ su mūsų Saule. Jis jau išanalizavo informaciją iš kelių duomenų bazių, kuriose saugomi duomenys apie žmonijai žinomas žvaigždes, ir aptiko dar devynias žvaigždes, kurios arba jau praskriejo pro Saulę kažkada praeityje, arba tai įvyks tam tikru metu ateityje.
Duomenis apie oranžinę nykštukinę žvaigždę „Gliese 710“ astronomas gavo iš 1997 metais sudaryto informacinio šaltinio „Hipparcos Catalogue“, kuriame įregistruoti maždaug 100 000 žvaigždžių judėjimo greičių matavimų duomenys. 2007 metais atnaujinta duomenų bazė pateikė visą reikalingą informaciją, pagal kurią Bobyliovas apskaičiavo „Gliese 710“ susidūrimo su mūsų Saulės sistema tikimybę. Pro šalį skriejanti žvaigždė turėtų užkliudyti iš ledo telkinių ir kometų sudarytą Orto debesį, kuris kosminėje erdvėje išsidriekęs maždaug per 0,5 parseko ir liečia mūsų planetinės sistemos gravitacinę ribą. Gera naujiena yra ta, kad šansai, jog „Gliese 710“ galėtų giliau, už Koiperio juostos, įsiskverbti į Saulės sistemą, yra gerokai mažesni – maždaug 1 iš 1000.
Mokslininkas kol kas nesiima svarstyti, kokios būtų tiesioginės ar netiesioginės tokio susidūrimo pasekmės mūsų planetai. Tačiau jei jo prognozės pasitvirtins ir mes liksime sveiki (kad ir po 1,5 milijono metų), turėsime pakankamai laiko pasiruošti maždaug po 4,5 milijardo metų įvyksiančiam neišvengiamam susidūrimui su Andromedos galaktika.
