Ant Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) stogo esantys saulės kolektoriai ir vėjo jėgainė jau porą metų gamina elektros energiją. Dalis jos atiduodama į elektros energijos tinklą, sakoma VGTU pranešime.
Energija iš atsinaujinančių šaltinių taip pat naudojama ir Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos patalpoms šildyti ar vėsinti bei karštam vandeniui ruošti. Laboratorijos galimybės domina ne tik lietuvius, bet ir užsienio studentus, kurie atvyksta čia atlikti praktikos.
2010-aisiais Pastatų energetikos katedros (PEK) iniciatyva įkurtai „Saulėtekio slėnio“ Civilinės inžinerijos mokslo centro Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų (PEMS) laboratorijai „Saulėteko slėnio“ projekto lėšomis įrangos jau nupirkta už daugiau nei milijoną litų.
Laboratorijoje įrengti integruoti atsinaujinančios ir alternatyvios energijos transformatorių tyrimo stendai: saulės kolektorių, vėjo jėgainės, adsorbcinio šaldymo, fotoelektros, vertikaliosios ašies saulės sienos su oro paruošimo įrenginiu, veikia moderni kompiuterinė valdymo ir duomenų rinkimo bei vaizdavimo sistema. Dalis laboratorijos įrangos – saulės kolektoriai, saulės siena, vėjo jėgainė – įkurdinti ant VGTU pastato stogo.
Dažniausi svečiai laboratorijoje – ne tik universiteto darbuotojai ir studentai, bet ir moksleiviai, besidomintys energetika ir katedros siūlomomis studijų programomis, tokiomis kaip Pastatų energetika, Statinių inžinerinės sistemos, taip pat norintys daugiau sužinoti apie alternatyvius energijos šaltinius ar atliekantys mokslinius tyrimus. PEMS laboratorijoje esanti moderni įranga nustebina ir energetikos specialistus iš užsienio šalių.
Laboratorija aprūpinta ir modernia matavimų įranga: ji skirta atlikti įvairius bandymus ir matavimus: laboratorijos ekspertai gali išmatuoti pastatų atitvarų varžą, oro infiltraciją, atlikti pastato termovizinę diagnostiką ir kitus su mikroklimato parametrais susijusius rodiklius.
PEMS laboratorijoje ir vienintelis Lietuvoje J. Bielskaus suprojektuotas ir pagamintas mokomasis aerodinaminis vamzdis, skirtas pastatų aerodinaminėms savybėms tirti. Aerodinaminis vamzdis svarbus atliekant inžinerinius ir mokslinius tyrimus bei patikrinant kompiuterių programų skaičiavimų patikimumą.
Vienas iš laboratorijoje atliekamų tyrimų – projektas „Pastato ir atsinaujinančios energijos tvarumo modelis“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projekto tikslas ir uždaviniai, anot Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros profesoriaus Vytauto Martinaičio, glaudžiai susiję su 2020 metais planuojama vykdyti pastatų konversija į mažai arba energijos beveik nenaudojančius pastatus. Šiuose pastatuose architektūriniai ir inžineriniai sprendimai turi būti maksimaliai priderinti prie apibrėžtų klimato sąlygų. Projektu siekiama sukurti ir išbandyti pastatuose integruotai veikiančių ir maksimaliai atsinaujinančią energiją naudojančių inžinerinių sistemų – šildymo, vėdinimo, vėsinimo, karšto vandens ruošimo, apšvietimo – termodinaminio ir ekologinio efektyvumo vertinimo matematinį modelį. Jis leistų šių sistemų inžinieriams darniau bendradarbiauti su architektais ir konstruktoriais kuriant naujuosius pastatus.
Šiuo metu Pastatų energetikos katedros laboratorijose trijų mėnesių praktiką atlieka studentai iš Prancūzijos. Jie studijuoja magistrantūroje ir vieną savo praktikų privalo atlikti užsienyje. Clement Le Flohic, Jonathan Tran-Tri ir Pierre Alcazar pasirinko VGTU. Labiausiai juos sudomino būtent Pastato energetikos ir mikroklimato sistemų laboratorijos galimybės. Laboratorijoje baigiamajam darbui eksperimentinę ir modeliavimo medžiagą renka ir magistrantas iš Italijos Emanuele Neyroz, sakoma pranešime.
