Puikus straipsnis. Si vadiamoji "aukstojo mokslo reforma", ketinanti paversti universitetus verslo korporaciju filialais, galutinai sunaikins tikraji svietima. Ir kaip autorius teisingai izvelgia, kentes pazeidziamiausia bei labiausiai neapsaugota grandis - studentai. Butina kazka daryti, protestuoti, priesintis kazkaip...

Liūdna kai filosofas skęsta iliuzijose būktai valstybė savo gudria veikla galėjo nedaleisti posovietinės pramonės žlugimo. Būtų tik daugiau "Inkarų" ,Alytaus tekstilių"... Būtent laisvoji rinka ir tie Jūsų nemėgstami energingi, gal ir neišprusę individualistai išsaugojo (bent dalinai ) geriausią ką turėjome- visų pirma kvalifikuotus žmones .
AM turi ruošti energingus, išsilavinusius, globaliai mąstančius, atsakingus už savo poelgius "individualistus" . Jų trūksta visose Lietuvos gyvenimo srityse pramonėje, politikoje deja ir AM sistemoje.
Jei AM nesireformuos pagal laisvos rinkos šalių modelį, tai protingi aktyvūs žmonės mokysis užsienyje ir atsitiks tai ko labiausiai bijo Radžvilas- merdintį naftalinu kvepiantį kūną paims verslas (arba grupė draugų) ir ...utilizuos su bent minimalia nauda sau ir visuomenei.

siūlyčiau rimčiau pamąstyti apie iki šiol buvusias reformas įvairiose mūsų gyvenimo srityse.

Dėmesio! LRI nėra vienintelis, kuris siūlo, kaip vykdyti reformą. Yra daug kitų pasiūlymų, kuriuos - įsidėmim - ŠMM atmetė, ignoravo, nepriėmė... Kodėl? Na, neminėkim to, kad Seimo nario G. Steponavičiaus žmona, žavi blondinė, užima puikias pareigas LLRI.:)
O kieno dar interesai už to stovi... Ai, skaitykit straipsnį, tingiu kartotis:)
Tik įsidėmim, yra geresnių, tikresnių ir įtikimesnių projektų. Gali pasiskaityti apie vieną kad ir Radžvilo svetainėje pilieciai.lt

Lietuvoje trūksta protų, kurie galėtų objektyviai siūlyti, kaip reikėtų vykdyti tokią reformą (veik visi priklauso vienai ar kitai suniteresuotai institucijai ar kontorai). Minėtas LRI yra veik vienintelis. Nes nėra kam daugiau. Kad ir labai ribotai kokybiškai, būtent todėl gali formuoti politinę valią. Kažką daryti, o tada jau žiūrėti. Paprastai visada taip ir būna. Apmaudu tik, kad tikrai menko argumentacinio pajėgumo reformatoriai pačiu paprasčiausiu būdu permals daug daugiau išminties ir žinių turinčią sistemą, kuri, dėl išsibarstymo ir siaurų savo grupinių interesų, nepajėgia suformuoti konstruktyvios alternatyvos.
Autorius puikiai atskleidė šią reformą grindžiantį cinizmą ir nepadorų nemokšiškumą, atgrubnagiškumą (geriausiu atveju), arba greito, beatodairiško pasipelnymo siekiantį gudrumą. Tai dar kartą primena oligarchiškai nedarnią Lietuvos visuomenės sanklodą, kai grupė informuotų cinikų išnaudoja medijos apkvailintas mases.

Gerbiamasis, panasu kad tikrosios bedos nesugebat iziuret. Nera rysio tarp papildomo mokescio ir busimos studiju kokybes dabartines sistemos salygomis, NERA. N E R A. Ir cia pati didziausia beda. Toliau - kontrargumentai papunkciui. Kreditai studijoms, kuriu nemokamumas itvirtintas Konstitucijoje, yra kaip minimum amoralu. Jau nekalbant apie papildoma postumi emigracijai. O kuo jaunesnis zmogus isvyksta studijuot, tuo maziau sansu, kad jis gris i sia asaru pakalne - prasau neklaust, is kur tai zinau. Ir tai tik akivaizdziai matoma blogybe... Leiskit dar primint neakivaizdines studijas - jos juk pilnai mokamos. Ir ka, studiju lygis sieka padebesius? Chachacha. Kazkaip universitetai juos draugiskai pasidalina - pasidalins ir dieninius studentus. Taigi sia iliuzija galim laidot.
Akademine bendruomene, kaip zinia, baidosi reformos. Ir nenuostabu - iki siol zmoniskos nematyta. Kas liudniausia - ir nesimato. Paminesit mano zodi - ir tai bus rimciausia tragedija - kad studentai ims moketi, bankai gaus savo palukanas, o universitetuose pinigu neatsiras, arba atsiras kapeikos. Nes pinigai, kaip zinia, linke nubyret, eidami per eile ranku. Arba valstybe atitinkamai susimazins biudzeto asignacijas. Ir destytojai gyvens su buvusia terba. Kas ten turetu but suinteresuociausi kelt kokybe? O kodel - turetu???
O kas link paskutiniu keliu sakiniu - Tamsta esi kretinas. Tauta isvaziuos, asilo galva.

Kaip atkakliai kai kurie komentatoriai įsikibę į primityvų mitą, kad mokama mokslo studijų paslauga bus neprieinama vargstantiems, todėl jos neturi būti. Tačiau iš tikrųjų yra būdų išspręsti šią tikrai rimtą ir sudėtingą problemą. Detaliai aiškinti ne vieta, bet trumpai galima paaiškinti. Tai - kreditavimas, paskolų sistema, draudimas bei jų kombinacijos. Galų gale, mecenavimas bei labdara irgi galėtų užimti ne paskutinę vietą.
Mokėdami ar įsipareigodami mokėti vėliau už studijas studentai prisiimtų asmeninės atsakomybės naštą, kurios taip trūksta dabar. Ta atsakomybė dalinai kristų ir ant artimųjų pečių. Tai, be abejo, padarytų itin teigiamą įtaką studijų kokybei. Mokymosi įstaigos turėtų konkuruoti teikdamos rinkoje vis kokybiškesnes paslaugas - tai antras teigiamas aspektas. Ir trečia - svarbiems tikslams būtų panaudota žymi dalis Lietuvoje esančio kapitalo, kuris dabar kaupiamas, išvažiuoja užsienin ar prašvaistomas prabangiems niekniekiams. Be to, tai būtų nauja verslo niša nemažam skaičiui žmonių.
Akademinė bendruomenė baidosi tokių reformų, bijosi konkurencijos ir su ja susijusios rizikos bei atsakomybės. Aišku, lindėti po „valstybės sparneliu“ saugu ir malonu. Todėl ir atsiranda keisčiausių bei absurdiškiausių „argumentų“ kodėl nereikia reformų, kad reformos ne tokios, kad studentai nemokūs ir t.t. Šiems antrina ir „nemokamo“ mokslo šalininkai studentijoje. Kurgi ne! Kas gi norės prisiimti asmeninę atsakomybę už savo ateitį, kai nuo mažens kalamas supratimas, kad „valstybė“ turi už viską sumokėti? Todėl „nemokamas“ diplomas dar tebėra didelė pagunda. Todėl nėra atsakomybės ir klesti infantiliškumas. Kažkas turi visa tai apmokėti. O iš kieno kišenės? Ar ne iš mūsų pačių?! Bauginama, kad išvažiuos studijuoti nemokamai užsienin. Na ir kas! Tegu tos šalys apmoka jų studijas, jei neturi kur pinigų dėti. Tai - ne mūsų problema. Pastudijuos ir grįš. Negrįš ,tai negrįš. Kvaila būtų jėga laikyti.

Dziugu, kad dar yra demesio vertu straipsniu.

Gerbiamasis, paaiskinkit nesuprantanciam, kaip tas varganas studentu mokestis isspres studiju kokybe, subalansuos paklausa/pasiula, isspres finansavima? AM per metus skiriama ar ne pusantro simto milijonu litu. Na, nusmaugs studzius ir gaus antra tiek. Kas toliau? Licejaus abiturientai jau dabar masiskai balsuoja kojomis - balsuos ir kiti gabesni ar turtingesni. Liks tie, kurie del vienokiu ar kitokiu priezasciu nesugebes islekt. Ar tai is ju deretu tiketis spaudimo studiju kokybei? Nedarykite man juokinga, susimildamas. Jiems reikes diplomu, univerkei reikes studentu. Jei kas turi abejoniu, kad sistema nebus ydinga - pasidomekit neakivaizdininku "studijomis". Studiju kokybe atsiranda is destytoju, destytojai universitetuose atsiranda is mokslininku. Su prieinamom lesom, tradicijom ir ypac - susipratimu mokslo Lietuvos universitetuose (isskyrus epizodines isimtis) nei buvo, nei yra, nei bus. TASKAS. Ir galit iki samones netekimo gincytis apie globalizacija, laisvosios rinkos stebuklinga klizma ar galutinai siandienos aktualijose pasimetusius humanitarus. Tol, kol AM fokuse bus poreikis gimdyt studentus ir gyvent is sio proceso - bus AM simuliakras. Ir tas pats sleivas kreivas, baisus kaip humanitaro nuomone apie tiksliukus... Normali reforma neimanoma be mokslo tyrimu. Priminkit prasau, kurioj ten reformos vietoj apie juos uzsimenama?...

Radžvilas aiškiai nusišneka , kaip sako liaudies patarlė iš didelio rašto išėjo už krašto.
Gal būt tiktų tokius rašinėlius vadinti demagogija . Sąmonigai ar ne maišomos sąvokos ir keliama maišatis – kaip yra blogai , kaip siūlo irgi blogai , geriausia sedėti ir užsiimti juodaja filosofija.
Narcizinis rašinys.