Pora pastebėjimų.

1. Manau, kad 'baimės' apibrėžimas yra šiek tiek platesnis, nei vien tiesioginė šio žodžio prasmė. Baimė glaudžiai siejasi su neapykanta ir netolerancija. Kaip galima toleruoti, tai ko bijai? Todėl, greičiausiai, homofobas yra tas, kuris ne tik bijo, bet ir netoleruoja.

2. Tolerancija. Pvz .: Gėju paradas pavasary.

Problema : uždrausti ar ne?

Argi uždraustas vaisius nėra saldus? Kuo mažiau toleruosim, tuo labiau ta, netoleruojama visuomenės dalis norės buti toleruojama (dalyvavimas eitynėse ir t.t.) To pasekoje, vyksta debatai, ginčai. Argi ne geriau leisti jiems pereiti Gedimino prospektą su stringais tam ,kad būtų patenkinti ir po to griztų į savo "Men's factory" ? Tie, kurie nenorės, kad jų vaikai būtų traumuojami tokių vaizdų, paprasčiausiai jų ten nesives. Turiu omeny, tam tikros ribos turi būti, tačiau, nors esu homofobas, manes joks paradas negali paliesti. Kaip mane gali paveikti geju paradas, jei as turiu savo vertybes ir nusistatymus? Niekaip. Tie kas norės tapti pydarais, ar būti paveikti jų mitingais, tie ir taps, bus paveikti.

Tolerancija nėra sindromas ar liga, tol kol tai nėra kiekvieno žmogaus susiformavusių vertybių išdavystė. O tie, kurie taip lengvai išduoda savo vertybes, greičiausiai ir patys yra "pydarastai".. o čia jau kita problema, deja, ne tolerancijos problema, o visuomenės bukumo. Masės yra masės. Ir visais laikais jos buvo.

3. Patriotizmas.

Suprantu, kad autorius nėra šovinistas.

Tačiau, ar tie žmonės, kurie piešia svastikas ant sinagogos Vilniuje nėra tokie?

Dėl tokių priežaščių, manau, nėra nuostabu, jog žmonės pradeda galvoti, jog patriotizmas yra šovinizmas, antisemitizmas ir t.t.

Ar ne mūsų pačių visuomenės veiksmai priverčia taip galvoti?

Bet..iš esmės geras straipsnis. Tačiau subjektyvus, kaip ir mano nuomonė. Apskritai, turbūt, tokios temos negali būti objektyvios.

Ypatingai (like) tą pastraipą apie musulmonus :X


viliaus mergina - linkėjimai ;D

Krč.

oj mano mazuli ;*****~~~~