„Apsispręsta penkiose srityse sveikatos sistemoje sukurti infrastruktūrą, užtikrinti jos finansavimą, užtikrinti ligoninių pasirengimą, specialistų išdėstymą, taip pat pirkti centralizuotai medicinos priemones ir vaistus, kad būtų galima pasiruošti įgyvendinti sunkias užduotis – sumažinti mirtingumą nuo infarkto, insulto, užleistų vėžinių susirgimų, traumų ir ūmių mirčių“, – apžvelgdamas praėjusių metų darbus ir pristatydamas 2014-ųjų metų siekius sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Tai klasteriai – vynuogių kekė, kurioje ant pagrindinės šakutės sujungtos visos šakelės ir nuo pačių mažųjų įstaigų iki didžiųjų suformuojamas vienas srautas. Jeigu ligonį ištiko infarktas, jis per keturias valandas turi atsidurti ten, kur reikia, o jeigu insultas – čia labai ribotas valandų skaičius, kad būtų galima išgelbėti žmogų ir suteikti jam viltį pagyti ir nepatirti žiaurių invalidumo pasekmių. To negalėjome daryti be parengiamųjų darbų, pernai startavo parengiamasis modelis dėl onkologinių ligų, (...) kai specialistai išvažiavo į atramines regionų ir kraštų ligonines ir ten apžiūrinėjo žmones, per du mėnesius buvo išaiškinta 12 visiškai naujų vėžio atvejų, nustatyta, kokį gydymą reikėtų skirti“, – gyrėsi efektyvų kelią atradęs ministras. Tačiau, teigė jis, „onkologinės sistemos struktūra per dešimtmetį buvo visai apleista, dispanserizacijos nėra, bendradarbiavimas tarp ligoninių specialistų ir universitetinių centų išnykęs.“
Ministro teigimu, išanalizuota, ir eilių pas specialistus priežastis. „Labai didelis atotrūkis tarp pirminės, antrinės ir tretinės grandžių, didelis perkrovimas pirminių grandžių popierizmu, biurokratija ir siuntimuose dažniausiai neatsispindi diagnozės pagrindimas, tada specialistai patys turi daryti tyrimus, dėl to jie negali iki galo diagnozuoti, vėl atgal siunčia papildomiems tyrimams ir dėl to dar kartą daro konsultacijas... Antrinio lygio konsultacijos susiplaka su tretinio lygio konsultacijomis ir vyrauja principas, kad būtinai turi konsultuotis Vilniaus ar Kauno universitetinėse ligoninėse, (...) tada eilės susigrūda į tretinį lygį, ir tada pas kardiologą 120 dienų”, – aiškino V. P. Andriukaitis. Jis taip pat piktinosi pacientų neatsakingumu – pasak jo, iki 27 proc. pacientų neateina į paskirtą konsultaciją. Tai, pasak ministro, ilgina eiles, todėl ateityje bus bandoma sukurti respublikinį eilių registrą.
Anksti nustatyta diagnozė taupo pinigus
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, bus atkuriama dispanserizacija tiems pacientams, kuriems nustatytos tam tikros diagnozės. Jie bus aktyviai periodiškai kviečiami pas specialistus, aplenkiant pirminę grandį. Taip pat ketinama atkurti ligonių lankymą namuose. Ministras teigia manąs, kad jau nuo gegužės karščiuojantis, ūmia liga susirgęs ar kai kuriais kitais negalavimais besiskundžiantis pacientas galės kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, net jeigu jis yra „prisirašęs” prie kitos. Vėliau gydymo įstaigos už tokį pacientą atsiskaitys tarpusavyje. Jis taip pat žadėjo, kad toliau bus analizuojama, kaip ir kur dirba gydytojai, nes „pasirodo, yra kolegų, dirbančių net 8 darbo vietose“.
Sveikatos apsaugos ministras taip pat akcentavo, kad bus gerokai daugiau dėmesio skiriama profilaktikai. Anot V. P. Andriukaičio, dėmesys bus skiriamas ne tik vaikams, bet ir vidutinio amžiaus žmonėms.
„Profilaktika, profilaktika ir dar kartą profilaktika. Dispanserizacija, dispanserizacija, dispanserizacija. Tai leistų labai daug išgelbėti žmonių, labai daug išgelbėti gyvybių, pailginti gyvenimo metus ir sutaupyti visų mūsų lėšas“, – kalbėdamas apie kryptis, kuriomis turėtų plėtotis sveikatos apsaugos sistema, pabrėžė ministras. „Jeigu sunkios ligos nustatomos pradinėse stadijose, mes pagydome žmones, antra, mes neišleidžiame tiek daug pinigų“, – aiškino jis.
Bus peržiūrėtos prevencinės programos
Šiemet sveikatos priežiūrai skirtas biudžetas padidėjo. Tai, anot V. P. Andriukaičio, reiškia, kad „žmonės dabar gali drąsiai pasakyti ,,kokios čia priemokos?“, ir mes stebėsime visas grandis, kad būtų užtikrinta tai, kas priklauso“.
Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas, pažymėjęs, kad šiemet bazinis atlygis už suteiktas sveikatos paslaugas padidėjo (palyginti su 2013 metais, kai vadinamasis balas buvo 0,84, jis padidėjo iki 0,93 – red. past.), teigė, kad tai teigiamai įtakos sveikatos priežiūros įstaigų finansinę veiklą. Pasak jo, tai taip pat reiškia, kad bus sutekta daugiau ir geresnių paslaugų, o gydymo įstaigos nepatirs nuostolių. „Pernai galvojome „gal mes to neteiksim, gal ano neteiksim“, bet paslaugos reikalingos ir buvo teikiamos, todėl įstaigos turėjo nuostolių, o šiemet jų neturėtų būti“, – sakė jis.
Pasak A. Sasnausko, ketinama mažinti ne tokių efektyvių prevencinių programų apimtis, o efektyvioms programoms skirti daugiau lėšų. Jo teigimu, dėl prevencinių programų mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje pastaraisiais metais gerokai sumažėjo, tačiau Suomijoje, kur tokios programos vykdomos jau kelis dešimtmečius, „mirštamumas nuo šios ligos per 50 metų sumažėjo 5 kartus“.
Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje taip pat buvo pristatyti sociologiniai tyrimai, atskleidžiantys, kaip visuomenė vertina Sveikatos apsaugos ministerijos darbą ir pasikeitimus, vykstančius sveikatos apsaugos srityje, bei požiūrį į Privalomojo sveikatos draudimo sistemą.
