Nutarimą antradienį paskelbęs Konstitucinis Teismas (KT) šio teismo teisėjams pažėrė gerų žinių dėl pensijų.
Teisinis reguliavimas, kuriuo teisėjų valstybinė pensija yra skiriama neatsižvelgiant į teismų priskyrimą teismų sistemoms (bendrosios kompetencijos, administraciniams ir Konstituciniam Teismui), prieštarauja Konstitucijai. Nuostatos, pagal kurias mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis kartu su kitomis pensijomis yra ribojamas - taip pat prieštarauja Konstitucijai. Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidėjas nepasiūlo Vyriausybei nustatyti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos.
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostata, kuria buvo sumažintos ir teisėjų valstybinės pensijos, neprieštarauja Konstitucijai, paskelbė Konstitucinis Teismas.
Nutarime pabrėžta, kad teismų priskyrimas ne vienai, bet kelioms teismų sistemoms suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas turi įgaliojimus diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas, kai nutrūksta jų įgaliojimai. Konstitucinio Teismo teisėjai nuo kitų bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų skiriasi ir savo įgaliojimų trukmės aspektu - pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatoje įtvirtinant teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo tvarką nebuvo atsižvelgta į atskirų teismų sistemos ypatumus.
Šioje byloje konstatuota, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, valstybinių pensijų dydžius. Kita vertus, sudaromos prielaidos paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi. Toks teisinis reguliavimas neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos.
Nutarime taip pat pabrėžta, kad nors Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjų valstybinės pensijos dydis priklauso nuo teisėjo darbo stažo ir nuo teisėjo darbo užmokesčio, gauto paskutinius 5 prieš nustojant eiti teisėjo pareigas metus, vidurkio (asmenims, įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, skiriama 45 procentų darbo užmokesčio vidurkio dydžio teisėjų valstybinė pensija, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą - 35 procentų, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą - 20 procentų, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą - 10 procentų), šis teisinis reguliavimas yra "neutralizuotas", nes faktiškai mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis kartu su kitomis pensijomis yra ribojamas Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžiu, t. y. priklauso nuo to, kokias ir kokio dydžio pensijas asmuo turėjo gauti pagal kitus įstatymus.
Neprieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo punktas, kuriuo sumažinta teisėjų valstybinė pensija.
Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą įstatymas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas. Antradienį priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas "Valstybės žiniose" oficialiai bus paskelbtas 2010 m. lapkričio 2 d. Jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą. Šiam teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas.
