Sąskaitos už komunalines paslaugas, pabrangę maisto produktai, sumažėjusios pensijos – dalykai, dėl kurių retkarčiais pabamba pensininkai, tai kasdienybė. Tačiau yra tokių žmonių, kurie sugeba ne tik užsitikrinti stabilų gyvenimą, bet ir atrasti lėšų pramogoms. Tokia yra tauragiškių Stasės ir Petro Pocių šeima. Žmonės, kurie mane pasitiko šalia spalvoto namelio, visiškai kitokios asmenybės, jie į gyvenimą žvelgia su optimizmu.
Taupo elektrą ir vandenį
Pokalbį pradedame jaukioje pavėsinėje Joniškės kaime esančiame sode, netikėtai kalba pasisuka apie aprangą.
– Mes nesame jauni, tad madų tikrai nesivaikome, – šypsosi Stasė. – Daugelį drabužių atiduoda dukra, nevengiu apsipirkti ir „labdarynuose“. Didžiausia bėda ta, kad ten man labai nepatinka ieškoti rūbų. Tačiau jei yra kokia iškilminga proga ir jei reikia pasipuošti, nevengiame pirkti ir brangesnio drabužio.
Moteris tvirtina, jog drabužių rankomis neskalbia, tam turi skalbimo mašiną, nors ir seną, tačiau puikiai tarnaujančią. Ji, S.Pocienės teigimu, – naudingas išradimas, juk galima sutaupyti ir vandens, ir daug laiko, jį galima skirti kažkam kitam.
Šaltuoju sezonu šeima skalbia šeštadieniais, nes elektra tuomet beveik dešimčia centų pigesnė.
– Vasarą drabužius skalbiame sode šulinio vandeniu. Jis daug geresnis. Atrodo, kad ir drabužiai tuomet tampa daug minkštesni. Beje, taip gauname mažesnes sąskaitas už vandenį ir nereikia mokėti už nuotekas, – teigė sodybos šeimininkas.
Drabužių minkštiklius ir kitas skalbimo priemones moteris teigė gaunanti iš žento.
– Visas skalbimo priemones man parveža iš Prancūzijos. Jos kvepia daug aromatingiau. Kartą kaimynė užuodusi mano džiovinamų skalbinių kvapą net paklausė, kodėl aš tiek prisikvėpinau, – juokiasi Stasė.
Moteris teigia, jog taupydama elektrą ne visus drabužius lygina.
– Man patinka lyginti, tačiau lyginu ne viską. Drabužius labai gerai perpučia vėjas ir rūbai atrodo tarsi išlyginti. Taip sutaupau elektros, – džiaugėsi Stasė.
Dėmėms šalinti – žolelės
– Tulžies muilas – pats geriausias dėmių valiklis. Jis pigus ir kokybiškas. Šiuo atžvilgiu tikrai sutaupome, – sakė senolis.
Pociai sakė girdėję ir apie žolelių teikiamą naudą. Žolelės, anot jų, gali būti naudojamos ne tik kaip vaistas ar arbatai pasigaminti, esą jos šalina ir įvairias dėmes.
– Manoji labai mėgsta skaityti apie įvairių žolelių teikiamą naudą. Ji vis skaito ir skaito, jai niekada neatsibosta. Tačiau rinkti vaistažolių vykstame kartu ir būtinai į mišką ar palaukes, kur automobiliai rečiau važiuoja, – sakė Petras.
Kilimus pensininkai siurbliuoja kaip ir visi kiti žmonės. Tačiau tik atšilus orams iškart atsigabena į sodą, kur juos plauna šulinio vandeniu. Pakabintas prieš saulę, pasak tauragiškių, kilimas taip gerai išdžiūsta, kad kartais gali pagalvoti, jog jis visai naujas.
Indus Pociai teigia plaunantys specialiu plovikliu, kurio nusipirkus už 40 litų užtenka dvejiems metams.
– Ploviklį atskiedžiame, tad jo labai mažai tereikia, – sakė vyras.
Gėles laisto lietaus vandeniu
Kad vanduo būtų tinkamas naudoti, Pocių šeima šulinį valo kasmet. Šulinio vandenį jie naudoja kone visur: ir indams plauti, ir kilimams, ir visam nameliui išvalyti.
– Lietaus vanduo subėga į statines, tad visad turime kuo palaistyti gėlynus ir daržus. Kad ir dabar per tokius karščius. Vandens sutaupome, o ir augalai nelieka nuskriausti, – sakė pašnekovė.
Daržovių užsiaugina
Senolių sodas – jų tvirtovė. Visos daržo vaišės yra vartojamos visus metus.
– Valgome labai daug vaisių, uogų, daržovių. Dažnai uogas sušaldome, kad užtektų visiems metams. Šiemet turime daug salotų. Sveika ir skanu. Maisto produktų kokybė mums labai svarbi, todėl kai kuriuos maisto produktus perkame brangesnius. Dažniausiai apsiperkame turguje. Čia pat galime matyti, kaip pjaustoma mėsa. Kartu įsitikiname, kad gaminys lietuviškas, nepagardintas emulsikliais, – sakė moteris.
Pieną senoliai perka kaime. Jis, pasak jų, daug skanesnis, sveikesnis ir, žinoma, pigesnis.
– Natūralus pienas sugyžta per kelias dienas. Atkreipkite dėmesį į parduotuvėse parduodamą pieną, kurį šaldytuve gali laikyti kone mėnesį, – piktinosi Petras.
Senoliai darže augina įvairių daržovių: agurkų, kopūstų, bulvių, morkų, burokėlių, svogūnų, žirnių, braškių. Sode galima atrasti ir retesnių augalų. Daugelį jų Pociai naudoja visus metus.
– Tik bulvių visad pritrūksta. Labai mėgstame virti cepelinus ar kepti kugelį, – šypteli moteris.
Senolių daržas iš tikrųjų atrodė įspūdingai: nors lietus žemės jau ilgai buvo nelaistęs, daržovės tiesiog žaliuote žaliavo. Paklausus, kokia to paslaptis, buvo labai paprastai atsakyta:
– Mėšlas – pati geriausia trąša, be to, labai naudinga ir nebrangi. Jei kokią daržovę nupurški chemikalais, jos negali valgyti dar kokią savaitę, tačiau jei patręši mėšlu, po kelių dienų jau galima gardžiuotis, – pasakojo vyras.
Stasė pridūrė, kad daržovėms purkšti ji naudoja raugintų česnakų ir dilgėlių mišinį.
Kelionėms pinigų neskaičiuoja
Pocių šeima atostogas dažniausiai paskiria giminėms aplankyti.
– Neseniai buvome Rusnėje. Iš tikrųjų labai pailsėjome. Apsilankėme šunų parodoje, taip pat plaukiojome kateriais, buvome nuplaukę net į Juodkrantę. Deginomės ir kitaip „kultūrinomės“. Užsiėmėme kaimo turizmu, – juokėsi Petras.
Šią vasarą senoliai tikisi nuvykti į Jūrmalą ir Saldus (Latvijos miestai – aut. p.) aplankyti giminių. Paklausti, iš kur gauna pinigų kelionėms, senoliai atsakė, kad specialiai tam netaupantys, pasinaudoja tuo, kas lieka.
– Sumokame mokesčius ir tada žiūrime, kiek pinigų lieka ir kiek galime skirti poilsiui. Dažnai pasitaiko, kad į vieną mėnesį supuola keli gimtadieniai, tai gerokai patuština kišenę, – pasakojo vyras.
