Materialistai, nepažįstantys dvasinių vertybių, besimeldžiantys technologijoms, nebemokantys bendrauti su realiais draugais, egoistai, ieškantys malonumų ir lengvo uždarbio, kaip žiurkės bėgantys iš skęstančios tėvynės, net lietuviais nebenorintys būti... Toks jaunosios kartos portretas dažnai piešiamas viešojoje erdvėje. Ar tikrai Lietuva miršta – ir fiziškai, ir dvasiškai, kaip konstatuoja vyresniosios kartos politikai, verslininkai, filosofai? Ką apie visa tai galvoja pats jaunimas? „ O mes turime progą būti patriotiški? Juk vyresnioji karta kala į galvas, jog Lietuvoje yra viskas blogai. Tai kaip jaunimas gali apkabinti savo šalį, būti pilietiški, kai tokia emocinė būsena?Kalbant apie jaunimo puoselėjimą ir kultūrinį lauką, vyresnioji karta savotiškai remia. Bet kai jaunimas turi radikalių idėjų arba maksimalizmo, galbūt iš žmogiško pavydo ar dėl savo jaunystėje neįgyvendintų svajonių prasideda blokavimas“,– sako jaunimo atstovai. VAKARŲ EKSPRESAS
Seimo opozicijos atstovai tvirtina, kad klausimas dėl komisijos „Snoro“ banko bankrotui ištirti sudarymo iš Seimo posėdžio programos buvo išmestas neteisėtai, sulaužant susitarimus, ir tai galima laikyti valdančiųjų bandymu užgniaužti demokratiją, tiesos ieškojimą. Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kreipimąsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, norint, kad jis išsiaiškintų, ar pati iniciatyva sudaryti laikinąją tyrimo komisiją neturi sąsajų su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, V.Mazuronis įvardijo kaip „paranojišką ir labai pavojingą demokratijai“. Tuo tarpu Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius pareiškė, jog tokie valdančiųjų veiksmai jam kelia tam tikrą baimę, kad Lietuva keliauja valdomos demokratijos link.A.Butkevičius teigė nesuprantąs, kodėl valdantieji nenori paaiškinti visuomenei, kokios buvo tikrosios banko žlugimo aplinkybės, kas vyko anksčiau, kodėl „Snoro“ pagrindiniai akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas nebuvo suimti dar po savo apsilankymo Lietuvos banke lapkričio 8 d. RESPUBLIKA
„Ką tik buvo tiek švenčių Rusijoje, kad tiesiog uždraudžiau mane iškilmingai sveikinti. Jokių šventinimų teatre nebus ir nereikia. Štai V.Putinas atsiuntė man telegramą (sausio 16 d. – red. past.). Man buvo malonu, kad iš jo gauta telegrama, nes joje ir apie Lietuvą kalbama, apie mūsų tarptautinius santykius, kad galbūt kada nors Rusijos ir Lietuvos santykiai bus geresni. Pasikabinau telegramą ant lentos ir pagalvojau, kad “taip„. Jeigu su kuo nors susitinku, ir su prezidentu, ir su V.Putinu visą laiką apie tai kalbame, o apie ką daugiau kalbėti su jais? Mūsų užsienio politika yra gana griežta, logiška, bet dalykiniai reikalai turi būti sprendžiami. Man tai rūpi, nes aš žinau, ką ir kiek moka mano artimieji, pažįstami ir kad tai yra neteisybė. Ir čia mūsų spraga, nes mes truputį save sureikšminame, būdami pačioje Lietuvoje, tarsi visas pasaulis mus matytų ir žinotų. Reikia būti kuklesniems ir gudresniems. Trūksta diplomatijos kaip žaidimo, kaip meno. Diplomatijos srityje reikia būti šiek tiek menininku – žaisti, numatyti, intriguoti, galbūt ir kurti, bet laimėti.“, – Maskvoje šiuo metu kuriantis režisierius Rimas Tuminas vakar atšventė 57–ąjį gimtadienį. RESPUBLIKA
Šiaulių darbo biržoje sparčiai mažėja bedarbių. Tik džiaugtis nėra kuo – darbingi žmonės toliau emigruoja, o dauguma registruotų bedarbių gyvena iš pašalpų ir dirbti neskuba. Specialistai sako, kad susirasti gerų darbuotojų ateityje bus tiesiog neįmanoma – jų nebeliks. „Šiaulių darbo rinka traukiasi, sensta ir praranda kvalifikaciją, o norintys dirbti ir uždirbti žmonės emigruoja“, – sako Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė. – „Dažniausiai siūlomų atlyginimų dydis svyruoja nuo 800 iki 1000 litų. Toks atlyginimas – skurdo riba, ypač, jei ieškoma darbuotojo, kuris gebėtų atlikti kelių specialistų darbus. Darbdaviai taupo.“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Siūlau išsiaiškinti, kas yra socialines pašalpas gaunančių darbuotojų darbdaviai. Jeigu žmogus dirba visą darbo dieną, į rankas gaudamas 670 litų, negali išgyventi ir prašo įvairių pašalpų, nemokamo vaikų maitinimo, reikėtų pažiūrėti į tokio žmogaus darbdavį. Faktiškai darbdavys ir yra naudos iš socialinių pašalpų gavėjas,“ – sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. – „Viešajame sektoriuje dėl mažų atlyginimų labai smunka aptarnavimo lygis. Jauniems magistrams mokamas 1800–2000 litų atlyginimas jų netenkina. Žmonės tiesiog susirenka daiktus ir išeina. Ką daryti jaunoms šeimoms, kurių pajamos per abu 3000 litų? Jie net būsto kredito negali gauti, tai kur jiems gyventi? Jokios tragedijos nebus, jei nemokus darbdavys bankrutuos.“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šiuo metu po Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) didinamuoju stiklu – visame pasaulyje populiari knyga vaikams „Miško pasakos“, kurios herojai nykštukai kaltinami alkoholio reklama. NTAKD tyrimą dėl „Miško pasakų“ pradėjo po to, kai gavo el. laišką, kuriame buvo prašymas ištirti šios knygos nykštukų veiklą. Paklausta, ar mūsų šalyje nėra svarbesnių su alkoholiu ir nepilnamečiais susijusių problemų, NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian nusijuokė, kad visi dalykai yra svarbūs. Neseniai pati knygą vaikams išleidusi trijų vaikų mama Nomeda Marčėnaitė labiausiai vaikams įtaką darančiu pavyzdžiu įvardijo ne vaikiškas knygas, o tėvus. „Mes patys, tėvai, kaip gėrėme, taip ir geriame, kaip rūkėme, taip ir rūkome. Kol mūsų kultūroje egzistuoja alkoholis, tol kitaip ir nebus“, – neabejojo žymi moteris. VAKARO ŽINIOS
Jau pirmąją akcijos dieną mus pasiekė šimtai elektroninių laiškų, kuriuose kartojasi vis tie patys teiginiai. „Aš vienas, aš su savo draugais, aš su savo tėvais, mes su savo šeima ar mes su giminaičiais pritariame vengrų teisei patiems spręsti savo likimą! Europos integracijos procesas negali kėsintis į nacionalinių valstybių pamatus, o turi skatinti tautų ir kultūrų susikalbėjimą, pagarbą viena kitai ir padėti joms siekti gerovės, o ne primesti nepriimtinus ir Europos tautoms svetimus gyvenimo principus. Europos integracija negali būti nukreipta į dirbtinę Europos valstybių ir tautų socialinę ir kultūrinę niveliaciją“, – po šiais žodžiais pasirašė 25 Seimo nariai. O Lietuvos Vyriausybei ir prezidentei griežtai rekomenduojama nepritarti Vengrijos puolimui. RESPUBLIKA
Vengrams jaučiame didžiulę simpatiją, nes būtent jie 1956 metais pirmieji ėmė veržtis iš sovietinio bloko. Pirmieji sukilo prieš Sovietų imperiją. Buvo vieniši jos sutraiškyti. Bet liko drąsūs. Iki šiol nepalūžo. Ir, ėmę dabar gyventi pagal naująją Vengrijos Konstituciją, net ir Europos Sąjungos gąsdinami, verčiami, nė už ką savo Konstitucijos nepakeis. – „Respublikos“ savaitės žmonės – visi Lietuvos žmonės, atsiliepę į „Respublikos“ pilietinę akciją MES SU VENGRAIS. Tai – ir 25 parlamentarai, Seime įregistravę Vengriją palaikančią rezoliuciją. RESPUBLIKA
Visą pasaulį išmaišę sutuoktiniai britai T. ir B.Fisheriai Lietuvą prisimins ilgai. Tikėdamiesi išvysti vilkų juodu leidosi į beveik aštuonių valandų žygį per lietuviškus miškus, kemsynus ir pelkes. Pasiklydę sutuoktiniai ir jų palydovai, tarp kurių buvo ir „Lietuvos ryto“ žurnalistė, sutemose šiaip taip ištrūko iš Bargailių botaninio–zoologinio draustinio Radviliškio rajone. Begalinis noras pamatyti vilkus buvo didžiulė žaviame rytinės Anglijos Kogišlio miestelyje gyvenančių sutuoktinių Tessos ir Beno svajonė. Iš Tessos anūko Hugo draugės lietuvaitės Rūtos išgirdę, kad Lietuvos miškuose žiemą vis dar galima išvysti lakstančių laukinių plėšrūnų, aistringi gamtos mylėtojai nusprendė ilgai nedelsti. „Kol dar galime, norime pamatyti kuo daugiau, todėl dažnai keliaujame“, – aiškino daugybę šalių aplankęs Benas. „Buvo akimirkų, kai tikrai maniau, kad nepavyks išsikapstyti iš tos marmalynės“, – ištarė 76 metų britė Tessa Fisher, kuri su 78–erių sutuoktiniu Benu vos nesumokėjo gyvybe už tai, kad Lietuvos miškuose pamatytų vilkų. Bet taip ir nepamatė. LIETUVOS RYTAS
Ketvirtadienį Šiaulių miesto taryba spręs, ar didinti kainas už neformalųjį vaikų ugdymą. Vaikų sąskaita tikimasi papildyti Savivaldybės biudžetą 300 tūkstančių litų. Būreliai Šiaulių neformaliojo ugdymo įstaigose bei bendrojo lavinimo mokyklose brangs nuo lito iki 15 litų per mėnesį. Daugiausia – 15 litų – brangs muzikos mokyklų lankymas. Nuo lito iki 5 litų brangs būreliai Moksleivių namuose. Dailės mokykloje būreliai brangs iki 3 litų. O Jaunųjų gamtininkų centre brangiausias – žirgininkų būrelis – brangs nuo 25 iki 33 litų per mėnesį. Iki šiol papildomi būreliai daugelyje mokyklų buvo nemokami, dabar įvedamas mokestis nuo 2 iki 17 litų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Lietuvos policijos įstaigose praėjusiais metais iš viso surašyti 455 tūkst. 244 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Buvo paskirta 85 mln. 771 tūkst. 925 litai baudų. Iš šios sumos pernai sumokėta 28 mln. 4 tūkst. 572 litai. Administracines baudas skiria ne tik policija – tokią teisę turi daugiau nei 60 valstybės institucijų, teismai. Iki praėjusių metų liepos 1–osios nemokūs pažeidėjai galėjo prašyti skirtąją piniginę baudą pakeisti į administracinį areštą, tačiau nemokamu poilsiu areštinėje buvo masiškai piktnaudžiaujama. Valstybė pagaliau susizgribo, kad ne tik negauna iš prasižengėlių priskaičiuotų baudų, bet ir turi juos mokesčių mokėtojų sąskaita maitinti bei saugoti. RESPUBLIKA
Prie visureigio vairo sėdęs girtas vilnietis pats atvažiavo į policiją. Sulaikytas pareigūnų jis neįstengė paaiškinti, kaip pas juos atsidūrė. Pasivažinėti po Vilnių išsiruošęs girtas visureigio vairuotojas pasuko keliu, vedančiu tiesiai į kelių policiją. Įsukęs į Giraitės gatvėje esančio kelių policijos pastato kiemą, jis privažiavo prie pat budėtojų dalies durų. Apie 20 valandą keitėsi kelių patrulių pamainos, todėl kieme buvo pilna policininkų. Pamatęs būrį uniformuotų pareigūnų visureigio vairuotojas nebandė sprukti. Jis nustėręs liko sėdėti automobilyje. LIETUVOS RYTAS
„Ne aš vienas kietas buvau, visas skyrius toks buvo“, – darbą policijoje prisimena darbo partijos ir Kauno tarybos narys Artūras Tepelys. Visai neseniai mafijos klestėjimo laikus jam teko prisiminti liudijant Klaipėdoje, Henriko Daktaro byloje. „Kaune mes pabandėme suvaldyti mafiją, nes išnaikinti ją galima tik iššaudant“,– įžvalgomis pasidalijo A.Tepelys. – „Kai parašiau pareiškimą išeiti iš darbo, savaitę gėrė iš džiaugsmo, bet ne žulikai, o pareigūnai. Tik po savaitės atsipeikėję paskambino, kad atneščiau ginklą atiduoti“. „Politikoje visi gražiai kalba, visi su kostiumais. Visi per televiziją sako, kad dirba dėl Lietuvos. O paskui, žiūrėk, teisėsauga atskleidžia, kaip jie dirba dėl tos Lietuvos“,– sakė A.Tepelys. KAUNO DIENA
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iniciatyva antrankius pajunta vis daugiau Kauno miesto ir rajono politikų bei valstybės tarnautojų rankų. Blogąja prasme pasižymėjusiųjų sąraše – nuo garsiojo auksinio tualeto statytojų iki įtakingų valdžios žmonių. Skandalingiausiojo dešimtuko viršūnėje – Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas, aukščiausias pareigas užimantis miesto politikas, patekęs į STT nemalonę. Dauguma asmenų iš šio sąrašo jiems keltus įtarimus kategoriškai neigė, sakė tapę politinių žaidimų aukomis dauguma iš jų iki šiol laukia teismo verdikto, vienintelis Enrikas Daktaras, teistas už su politika nesusijusius nusikaltimus, ragavo ir kalinio duonos. – Skandalingas Kauno dešimtukas – STT dalgis pjauna vis aukščiau. KAUNO DIENA
Vilniaus teisme paaiškėjo, kad Lietuvoje veikiantis norvegų bankas DNB prieš klientus naudojo įstatymų draudžiančius veiksmus – slapta įrašinėjo darbuotojo ir kliento pokalbį. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas verslininko ieškinys DNB bankui – vyras siekia prisiteisti apie 4,8 mln. litų nuostolių, kuriuos patyrė iš banko skolindamasis ir į obligacijas investuodamas apie 33 mln. litų.Gindamas savo poziciją – keletą panašių bylų DNB jau pralaimėjo – vienas iš banko darbuotojų teismui perdavė garso įrašą, kuriame esą ieškovas, prieš pasirašydamas sutartis, tvirtino supratęs apie galimą perkamų obligacijų, pasiskolinus pinigų iš banko, riziką.
Ieškovui teisme atstovavęs teisininkas teigė apstulbęs dėl banko tokio akibrokšto, mat teismui pateiktas garso įrašas darytas privačiose kliento patalpose, verslininko prieš tai neįspėjus. RESPUBLIKA
