Briuselyje su Turkijos premjeru Ahmetu Davutoglu prieš Vadovų Tarybą susitinkantys Europos lyderiai aptars plano, kuriuo Turkija įsipareigojo stabdyti migrantų srautus, įgyvendinimą. Pasak Lietuvos vadovės, kol kas veiksmų planas juda vangiai, jam įgyvendinti ir pagalbai Turkijos teritorijoje esantiems pabėgėliams ES skyrė 3 mlrd. eurų, tačiau nuo metų pradžios į Europą iš Turkijos atvyko jau daugiau nei 120 tūkst. žmonių.
Tikslas padėti Turkijai
„Manau, kad susitarimai įmanomi ir galimi, jie po truputį pradeda veikti, kaip ir NATO (laivų) patruliavimas, nes tam reikėjo Turkijos sutikimo, po truputį judame, bet tempo prasme, kai nuo praėjusio pavasario kalbame apie priemones, ir rudenį buvo sutarta, bet priemonės nebuvo įgyvendintos, išties vėluojame. Pabėgėliai juda greičiau nei mes priimame sprendimus, čia nelabai geras požymis ir praktiškai kartojame tas pačias klaidas“, – atvykusi į Europos vadovų susitikimą su Turkijos premjeru žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, ES tikslas yra padėti Turkijai ir finansiškai, ir suteikti humanitarinę pagalbą.
„(svarbūs) ir kiti politiniai dalykai, kurių ji norėtų, ypač derybose dėl integracijos į ES. Kad pabėgėlių srautas būtų kuo mažesnis, labai svarbu su turkija rasti bendrą kalbą“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Šengeno zona kabo ant plauko?
Pasak šalies vadovės, derybos su Turkija turėtų vykti realistiškai ir „spaudimo, šantažo abi pusės neturėtų naudoti“.
„Turkija yra labai sudėtingoje situacijoje, ten beveik 3 mln. pabėgėlių, ir kai kurie prašymai labai suprantami, kai kurie gal per daug ankstyvi, pavyzdžiui, laisvas bevizis režimas, nes Turkija kai kurių namų darbų nėra atlikusi. Kalbėsimės realistiškai, spaudimo, šantažo abi pusės neturėtų naudoti. Turėtumėme sutarti, tai mūsų NATO partnerė ir šalis, kuri bando artėti prie ES“, – sakė prezidentė.
Pasak jos, padėti pabėgėliams pačioje Turkijoje pareikalautų mažiau lėšų.
Kalbėdama apie kitą EVT darbotvarkės klausimą, Šengeno zonos išsaugojimą, D.Grybauskaitė teigė: „Kol nebus išorinių sienų apsaugos, Šengeno zona kabo ant plauko“. Ji taip pat sakė, jog sienų kontrolę grąžinusių šalių veiksmai dabartinėje situacijoje yra pateisinami.
„Laikinas patikrų įvedimas, ko gero, buvo neišvengiamas, ir turbūt negalima tų šalių smerkti, nes Europa, deja, nesugebėjo užtikrinti savo išorinių sienų apsaugos. (...) Išsaugoti šitą vertybę kaip vieną pagrindinių ES vertybių reikia, bet matydamos, kad nesugebame užtikrinti išorinės sienos, šalys pradėjo statyti vidines Šengeno teritorijoje sienas, ir tai yra labai blogai, bet kitos išeities nėra, todėl laikinai suspenduotos Šengeno taisyklės. Mėginsime visų pirma apsaugoti išorinę sieną, kad nereikėtų mažinti Šengeno galimybių“, – kalbėjo prezidentė.
Tarsis dėl humanitarinės krizės
Neeilinėje Europos Vadovų Taryboje pirmadienį bus tariamasi, kaip bendradarbiaujant su Turkija sumažinti į Europą plūstančius migrantų srautus ir išsaugoti laisvo judėjimo Šengeno erdvę.
ES vadovai tarsis ir dėl humanitarinės pagalbos teikimo Graikijai bei kitoms Europos Sąjungos šalims, susiduriančioms su didžiausiais migracijos srautais. Šiais metais siūloma skirti 300 mln. eurų, kurie padėtų valstybėms įveikti dėl migrantų antplūdžio susidariusią sudėtingą humanitarinę padėtį. Per trejus metus iš ES biudžeto tam iš viso būtų skiriama 700 mln. eurų.
Europos lyderiai taip pat aptars, kaip paspartinti pabėgėlių perkėlimą iš Graikijos ir Italijos. Pasak prezidentės, lėtos biurokratinės procedūros, dar neveikiantys visi atvykėlių registravimo centrai bei pabėgėlių atsisakymas vykti į kai kurias šalis apsunkina pabėgėlių perkėlimą.
„Todėl, kol nebus įveiktos šios kliūtys ir įgyvendinti esami susitarimai, kalbėti apie naujus įsipareigojimus – neatsakinga“, – pažymi prezidentė.
