„Šiaulių kraštas“ rubrikoje “Laiškai Prezidentei“ išspausdino jau ne vieną dešimtį skaitytojų laiškų. Lankydamasi Šiauliuose Rugsėjo 1-ąją Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė juos skaitanti, vertinanti žmonių aktyvumą, siūlymus ir pažadėjo: sulauksime atsakymo.
Interviu su Prezidente — klausimai, kuriuos iškėlė mūsų skaitytojai savo laiškuose.
Apie regionų problemas, emigraciją
— Gerbiamoji Prezidente, kokią Lietuvą matote netolimoje ateityje? Kur nukreipta regioninė politika - reali, o ne deklaruojama strateginiuose dokumentuose? Ar iš tiesų prioritetu laikomas regionų stiprinimas?
— Atotrūkis tarp šalies regionų ir didmiesčių buvo pradėjęs mažėti, tačiau sunkmečiu skirtumai dar pagilėjo, provincijos žmonės turi vis mažiau alternatyvų, todėl regionams stiprinti turi būti skiriamas realus, o ne deklaratyvus dėmesys. Turime galimybę tam panaudoti ES finansinę paramą. Tačiau tik nuo jūsų pačių ir vietos valdžios priklauso, kaip ta parama bus panaudota — išleista smulkmenoms, ar iš esmės padėtį keičiantiems projektams. Valstybė tik nustato regioninės politikos prioritetus. Ko labiausiai reikia jūsų kraštui, turi nuspręsti savivaldybės ir Regioninės plėtros tarybos, įvertinusios žmonių problemas ir poreikius.
2007— 2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu regionams stiprinti skirta apie 2,46 mlrd. litų, tai yra apie 11 proc. visos ES struktūrinės paramos, teikiamos Lietuvai. Šios lėšos skiriamos regionų centrų plėtrai, probleminėms teritorijoms, vietinėms iniciatyvoms, kaimo bei sporto ir kultūros infrastruktūrai atnaujinti, viešosioms erdvėms tvarkyti, alternatyviai ūkinei veiklai skatinti, socialinio būsto plėtrai.
Taigi, galimybių pagerinti gyvenimą regionuose tikrai yra. Reikia tik gebėti jomis pasinaudoti. Prasidedant naujo ES finansinės paramos planavimo laikotarpiui Lietuvos regioninės politikos strategija bus atnaujinta. Tam, kad prasčiausius socialinės raidos rodiklius turinčios savivaldybės priartėtų prie šalies vidurkio, ES parama turi būti panaudota kaip galima racionaliau. ES ekspertai siūlė Lietuvai demokratizuoti regionų valdymą ir mažinti jų skaičių.
Dėl vykdomos sveikatos ir švietimo įstaigų pertvarkos baimintis nereikėtų. Daug tikrai nereiškia gerai. Jeigu norime, kad paslaugos būtų ne tik prieinamos, bet ir kokybiškos, privalome tvarkytis kaip galima ūkiškiau. Reikia gyventi pagal išgales. Būtina rasti galimybių išlaikyti regioninius universitetus, užtikrinti žmonėms saugią medicinos pagalbą, remti iniciatyvius, kūrybiškus ir verslius krašto žmones.
Permainos regionuose priklauso ir nuo pačių žmonių aktyvumo. Nebūkite abejingi savo krašto problemoms, burkitės į vietos bendruomenes ir priverskite savo rinktus politikus spręsti jums aktualias problemas. Geresnę Lietuvą turime kurti patys. Ji prasideda nuo kiekvieno iš mūsų kiemo ir kaimo. Būdami iniciatyvūs ir reiklūs, kiekvienas galite padėti savo kraštui keistis.
— Kaimo gyventojai vadinami runkeliais„ . Nuolat kartojama, kad kaimas prasigėręs. O ką jam galime pasiūlyti, kai uždarinėjami kultūros namai, mokyklos, bibliotekos, užsidaro parduotuvės? Kaip kaimo žmogui pakilti?
— Matau ir kitokį kaimą, kuriame žmonės daug dirba ir mažai skundžiasi, randa įvairių galimybių, imasi naujų veiklų, puoselėja tradicijas, telkiasi ir vienas kitam padeda, nelaukdami paraginimo ir nesitikėdami jokio atlygio. Pirmiausia jie turi sulaukti palaikymo ir paramos, o ne tie, kurie nenori dirbti, girtuokliauja ir mano, kad kažkas jam privalo atnešti naują darbą, privalo suteikti labai geras galimybes.
Taip pat turi būti remiama kaimo vietos bendruomenių veikla, nes jos yra ta jėga, kuri gali įsukti permainas visoje šalyje. Jų iniciatyvos turi sulaukti deramo dėmesio ir palaikymo. Reikia sudaryti galimybes veikliems ir iniciatyviems žmonėms imtis smulkiojo verslo, rengti kultūrinius renginius, moderniai ūkininkauti, pasinaudoti ES parama. Bendruomeniškumo jausmas sustiprina ne tik viltį, kad nieko nėra neįmanoma, bet verčia būti atsakingus už save ir savo kaimyną.
Europos Sąjungos parama suteikia galimybių veikliems žmonėms įgyvendinti savo idėjas ir išspręsti neatidėliotinas problemas. Kaip jomis bus pasinaudota, priklauso nuo mūsų sumanumo, išradingumo ir aktyvumo. Patys žmonės pripažįsta, kad ES parama — akstinas susitelkti ir pradėti veiklą. O išmokus šia parama pasinaudoti, atsiranda galimybė ne tik susitvarkyti bendruomenės namus, bet ir kurti gražesnį ir įdomesnį gyvenimą.
— Didžiausia Lietuvoje bėda jaunimo emigracija. Kas daroma, kad nebėgtų?
— Geresnio ir sotesnio gyvenimo paieškos suprantamos. Tačiau šalį palieka ne tik vargo ir sunkmečio prispirti žmonės. Žmonės palieka Tėvynę, nes neįveikia biurokratinių suvaržymų, nenori mokėti kyšių, pirkti nekokybiško išsilavinimo, yra nusivylę politine kultūra ir neturi galimybių gyventi sąžiningai. Visa tai turi įtakos žmonių apsisprendimui likti ar išvažiuoti, ir tai yra atsakymas į klausimą, kas turi būti padaryta, kad žmonės liktų Lietuvoje.
Kol ministerijos tarpusavyje ginčijasi dėl jaunimo nedarbui mažinti ir verslumui skatinti skirtų pinigų ir programų, jaunimas realios pagalbos nesulaukia. Tokia situacija netoleruotina. Parama naujoms darbo vietoms kurti negali būti deklaratyvi. Ministerijos turi užtikrinti, kad jauni, verslūs ir iniciatyvūs žmonės, turintys unikalių verslo idėjų, gautų visą joms reikalingą pagalbą.
Kol kas žengtas tik vienas realus, jaunimo nedarbą galintis padėti sumažinti žingsnis — priimtos įstatymo pataisos, sudarančios galimybę darbdaviams, pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbinusiems samdomo darbo patirties neturėjusius asmenis, vienerių metų laikotarpiui sumažinti socialinio draudimo įmokas už darbuotoją. Už šiuos darbuotojus darbdavys turi mokėti tik 7,7 proc. (vietoj 31 proc. socialinio draudimo įmokų).
Šalis išgyvena permainų laikotarpį. Tam, kad pokyčiai būtų greitesni, reikalingos kiekvieno iš mūsų pastangos. Dar tik 20 metų kuriame savo, nepriklausomą valstybę. Turime galimybę padaryti ją tokią, kokią norime. Todėl prieš palikdami Tėvynę pagalvokime, ką mėginome kaip piliečiai daryti, kad gimtinėje būtų geriau gyventi?
Čia užaugote, čia įgijote išsilavinimą, daug gavote, o ką davėte Tėvynei? Sunkmetis netruks amžinai, o dirbti reikia visur. Reikia tiesiog gebėti pamatyti naujas galimybes, nebijoti bet kokio darbo, imtis naujos veiklos, persikvalifikuoti nelaukiant, kol kas nors ką nors pasiūlys. Išeičių visada yra. Ir mano gyvenime buvo įvairių periodų. Jeigu kiekvienas savo jėgas ir protą atiduosime Lietuvai, nereikės ir nesinorės niekur važiuoti. Dabar tie, kurie liko, privalės pasirūpinti, kad išvažiavusiems atsirastų motyvacijos grįžti ir toliau gyventi Lietuvoje.
Apie Vyriausybę ir Seimą
— Ponia Prezidente, galėtumėte būti žymiai reiklesnė Vyriausybei, ypač kai kuriems ministrams. Daug nerealių pažadų, daug gražių kalbų tik dėl pačių kalbų. Pavyzdžiui, buvo aišku, kad neveiks Vyriausybės įpirštas daugiabučių namų renovavimo modelis. Ką apie tai manote?
— Taip, kai kurių ministrų, ypač aplinkos apsaugos ministro, neveiklumas stabdo svarbius projektus, kuriems galėtume panaudoti ES paramą. Tarp jų ir daugiabučių renovacija. Tai buvo nebloga idėja, turėjusi padėti sumažinti nedarbą, atsigauti statybų sektoriui ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Iš tiesų daugiabučius reikia tvarkyti — nereikia šildyti oro ir leisti Gazpromui„ lobti iš mūsų. Tačiau renovacijos įgyvendinimas suveltas. Buvo klaida kaitalioti taisykles programos įgyvendinimo viduryje. Kuo daugiau sistema keičiama, tuo didesnė tikimybė, kad ji gali sustoti.
Esu prieš bet kokį prievartinį daugiabučių renovavimą. Tokia programa gali veikti tik tuomet, kai namo gyventojai patys imasi iniciatyvos renovuoti savo būstą ir sugeba kontroliuoti vykdomus darbus. Vyriausybė nesugebėjo tinkamai pristatyti žmonėms šio projekto ir organizuoti sklandaus jo įgyvendinimo. Žmonės tik gąsdinami nauju mokesčiu, realių pastangų pradėti renovaciją nematau. Iš aplinkos ministro jau pareikalavau atsakomybės. Su premjeru ir ministrais susitinkame reguliariai. Aiškiai įvardiju jų kuruojamos srities problemas ir reikalauju ne koncepcijų, o rezultato.
— Ar nereikėtų sumažinti Seimo narių? Turime turėti teisę ne tik juos rinkti, bet ir atšaukti. Ar nereikėtų leisti tautai tiek Savivaldybių, tiek Seimo rinkimuose balsuoti tik už asmenybes, o ne partinius sąrašus?
— Svarbu ne skaičius, o darbo kokybė. Kiekvienas politikas privalo prisiimti asmeninę atsakomybę už savo veiksmus ir veiklą, prieš rinkėjus taip pat. Rinkėjai savo valią ir pasitikėjimą politikais išreiškia per rinkimus. Pirmiausia patiems piliečiams reikia būti aktyvesniems ir atsakingesniems valdant savo šalį ir renkant valdžią. Dėl galimybės savivaldos rinkimuose dalyvauti ir nepartiniams, patiems save išsikėlusiems kandidatams yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir jis jau įgyvendintas.
Seimas priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, numatančias galimybę kandidatams keltis kandidatūras patiems, taigi kitąmet vykstančiuose savivaldos rinkimuose jau turėsime galimybę balsuoti ir už asmenybes. Labai svarbu, kad žmonės galėtų tiesiogiai rinkti merus ir seniūnus. Kol kas šiam sprendimui trūksta politinės valios.
Apie užsienio politiką
— Mūsų valstybė užsienio politikoje vis puolė tai į vieną, tai į kitą glėbį. Visur buvo tie vyresnieji broliai. Esame tarp Vakarų ir Rytų šalių. Tai ar nereikėtų tuo naudotis, išspausti iš to visa, ką tik galima?
— Iš tiesų mūsų valstybės geopolitinė padėtis labai dėkinga. Reikia išnaudoti tuos privalumus. Esame ne tik tranzitinė, bet ir jūrinė valstybė. Todėl reikia siekti konstruktyvaus bendradarbiavimo ir su Vakarų, ir su Rytų valstybėmis. Lietuva neturi būti nė vienos šalies politikos įkaitė. Ieškosime patogiausios ir naudingiausios Lietuvai pozicijos, sieksime subalansuotos politikos su visomis šalimis.
Mano užsienio politikos pagrindas — šalies žmonių interesai. Taip, tai kitokia politika. Tačiau neabejoju, jog ji atitinka laikmečio dvasią. Neįmanoma gyventi kaip vakar — naujiems iššūkiams reikalingas ir naujas atsakas. Siekiu realaus, o ne formalus bendradarbiavimo su ES ir NATO, ypatingą dėmesį skiriu bendradarbiavimo stiprinimui su Baltijos ir Šiaurės šalimis bei konstruktyviems santykiams su kaimynais.
Sustiprinus bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis ES jau skyrė 500 mln. litų elektros jungčiai su Švedija, Lietuvos ir Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas tapo ES prioritetu, užtikrinta EK parama dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimo projektui, užtikrintas EK dėmesys, kad naujoje ES finansinėje perspektyvoje būtų numatytos lėšos tolesnei Ignalinos AE uždarymo priežiūrai, elektros ir geležinkelio jungtims su Europa tiesti.
Pradėjau dialogą su kaimyninėmis Rusija ir Baltarusija. Konstruktyvus dialogas su kaimynais išjudino Sausio 13-osios bylos tyrimą, verslininkams atsivėrė galimybės investuoti Baltarusijoje, lengviau veikti Rusijoje. Intensyviai vystosi bendradarbiavimas su didžiosiomis Europos Sąjungos valstybėmis: mano kvietimu Lietuvoje apsilankiusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel užtikrino Vokietijos paramą Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių energetikos bei transporto projektams, su Prancūzijos prezidentu pasirašyta strateginės partnerystės deklaracija. Stiprėja ir Lietuvos balsas Šiaurės Atlanto organizacijoje. Po 6 metų narystės NATO, pagaliau turėsime Baltijos valstybių apginamumo planus.
— Ar dabartinė valstybė rūpinasi savo žeme, kurioje gyvename? Bemaž kiekviename kaime prikabinėta skelbimų apie superkamą žemę ar mišką. Ir neribotais kiekiais. Bet juk Lietuvoje tiek turtuolių nėra? Ir niekas nepaaiškina, kas vyksta? Perka danai, rusai? Lietuvos žemės nuosavybės praradimas tai sąlygos išnykti tautai. Kaip sustabdyti tokį procesą?
— Šiuo metu žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimas užsieniečiams yra įstatymu ribojamas. Apribojimai netaikomi tiems asmenims, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla. Skatindama investicijas, Lietuva taip pat su tam tikrais apribojimais leidžia pirkti žemės užsienio kapitalo įmonėms.
Jei šis ribojimas apeinamas sudarant fiktyvias sutartis, pirkėjais nurodant Lietuvos piliečius, tai atitinkamos institucijos, gindamos viešąjį interesą, turi kreiptis į teismą dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pastebėjus įtartinus sandorius, būtų pilietiška apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms.
Pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę, baigiasi 2011-ųjų gegužę, tačiau planuojama derėtis su Europos Komisija šį draudimą pratęsti iki 2013 metų, kol bus baigta žemės reforma. Taip pat reikia įvertinti tai, kad Lietuvoje nesusiformavusi žemės rinka, itin ryškūs žemės kainų skirtumai tarp mūsų šalies ir daugelio Europos valstybių ir tai, kad Lietuvos ūkininkų finansinės galimybės yra labai ribotos ir jie žemės rinkoje negali būti lygiaverčiai užsieniečiams.
