Ministras Pirmininkas A. Kubilius penktadienį Maskvoje susitiko su Rusijos Premjeru V. Putinu. Susitikimo metu buvo kalbama ir skaudžiomis istorinėmis temomis. Tačiau pagrindiniais premjerų pokalbio akcentais buvo energetika.
Lietuva su bendrove "Gazprom" norėtų kalbėtis apie "kainų modernizaciją". Tai šalies Premjeras Andrius Kubilius pareiškė Maskvoje susitikęs su Rusijos Vyriausybės vadovu Vladimiru Putinu.
V. Putinas susitikimo pradžioje pasveikino A. Kubilių, priėmusį jo kvietimą susitikti bei dalyvauti tarptautinio M. Rostropovičiaus vardo festivalio atidaryme. Kartu priminė, kad tai pirmas kaimyninių valstybių premjerų susitikimas po šešerių metų pertraukos.
V. Putinas pasidžiaugė, kad yra puiki galimybė aptarti dvišalius santykius, pakalbėti apie prekybos reikalus, kurie, anot Rusijos premjero, nors ir yra "gana neblogi, bet tikrai galėtų būti geresni". Pasak Rusijos Vyriausybės vadovo, jam taip pat labai įdomu pakalbėti ir apie energetiką.
A. Kubilius padėkojo V. Putinui už galimybę susitikti ir aptarti svarbius dvišalius klausimus bei pakvietė Rusijos premjerą birželio pradžioje atvykti į Lietuvoje vyksiantį Baltijos jūros valstybių vadovų tarybos posėdį.
Ministras Pirmininkas sakė, kad Lietuva pagal planą žengia į energetinę nepriklausomybę, kad su Europos Sąjungos parama uždarius Ignalinos atominę elektrinę vystomi planai statyti naują modernią elektrinę. Lietuvos Premjeras pasidžiaugė, kad susitvarkė reikalai su pieno produktų tiekimu į Rusiją, ir pasiūlė Rusijos Vyriausybės vadovui, reaguojant į "pokyčius pasaulio dujų rinkoje, kalbėtis su "Gazprom" apie kainų modernizaciją".
A. Kubilius taip pat užsiminė, kad Lietuva turi rimtų ketinimų statyti suskystintų dujų terminalą.
Vėliau pokalbis tęsėsi už uždarų durų.
Buvo kalbama apie naujos modernios atominės elektrinės statybos planus
Anot A.Kubiliaus, metų viduryje Lietuva paskelbs tarptautinio naujos atominės elektrinės statybos konkurso rezultatus.
Pasak A. Kubiliaus, Lietuva kuria nuosavą energetiką regione, rūpindamasi pajėgumais ir jų integracija į Europos sistemas.
"Mes uždarėme Ignalinos atominę elektrinę pagal susitarimą su Europos Sąjunga", - sakė A. Kubilius. "Jums uždarė", - replikavo V. Putinas. "Gerai, kad su jų finansine pagalba galima uždaryti", - toliau kalbėjo Lietuvos premjeras.
Jis patikslino, kad "Lietuva kuria planus plėsti naujus pajėgumus toje pat vietoje, Ignalinos atominės elektrinės vietoje". "Ekspertai sako, kad šiuo atveju statyba būtų 30 proc. pigesnė, - pastebėjo A. Kubilius, - Šių metų viduryje bus paskelbti galutiniai tarptautinio strateginio investuotojo paieškų rezultatai." Mes esame nusibrėžę aiškią strateginę liniją, pridūrė jis.
Lietuvos tikslas - Visagino atominės elektrinės statyba, o galimybės dalyvauti kituose regioniniuose branduolinės energetikos projektuose mūsų šalis nesvarsto. Tai Premjeras Andrius Kubilius pareiškė Maskvoje susitikęs su Rusijos Vyriausybės vadovu Vladimiru Putinu.
Pasak Lietuvos premjero, Vilnius suinteresuotas dujų tiekimu. "Mes įdėmiai stebime pasaulinės dujų pramonės plėtrą", - pabrėžė jis, užsimindamas, kad Lietuva turi rimtų ketinimų statyti suskystintų dujų terminalą - "arba Lietuvoje, arba kartu su kitomis Baltijos šalimis".
V.Putinas pakviestas į Lietuvą
A. Kubilius pakvietė Rusijos Vyriausybės vadovą birželio 1-2 dienomis atvykti į Lietuvoje vyksiantį Baltijos jūros valstybių vadovų tarybos posėdį.
"Mes lauksime jūsų Baltijos jūros valstybių vadovų tarybos posėdyje", - teigė A. Kubilius, pridurdamas, kad dalyvavimą šiame posėdyje patvirtino Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel).
V. Putinas pajuokavo, kad gerokai anksčiau jis yra tapęs sambo atviro čempionato, kuris vyko Lietuvoje, čempionu ir vėl norėtų pakartoti tą sėkmę Lietuvoje. Į tai A. Kubilius atsakė, kad sambo čempionato jis neprižada, bet pasivaržyti dviračiais mielai sutiktų, jei V. Putinas birželio mėnesį atvyks į Lietuvą.
Baltijos jūros valstybių taryba yra neformalus regioninis politinis forumas, kurio pagrindinis tikslas - skatinti integracinius procesus ir užmegzti glaudesnius ryšius regione. Organizacija įsteigta 1992 m. Kopenhagoje.
Šiandien šios tarybos veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą. Nuo įsteigimo forumas daug prisidėjo vystant Baltijos jūros regiono valstybių daugiašalį bendradarbiavimą.
Baltijos jūros valstybių tarybą sudaro 11 valstybių - Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija - ir Europos Komisija. Stebėtojo statusą turi: Baltarusija, Ispanija, Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Ukraina.
Premjerų susitikime kalbėta ir apie sąžiningų istorijos tyrinėjimų svarbą
Lietuvos Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius teigiamai vertina Rusijos Premjero Vladimiro Putino ketinimus balandžio 4-ąją drauge su Lenkijos Premjeru Donaldu Tusku (Donald Tusk) pagerbti Katynės memorialo aukas ir padėti gėlių ant nužudytųjų kapų.
"Tokie faktai teikia vilties, kad Rusija peržiūrės savo vertinimus ir dėl tragiškų Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje. Norime kitokio požiūrio į mūsų laisvės kovų istoriją. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka jau padeda Lietuvai Sausio 13-osios byloje. Tikimės, kad ir Rusijos požiūris keisis. Lietuvai buvo labai sudėtinga prieš visą pasaulį pripažinti, kad būta faktų, kai lietuviai karo metais žudė žydus. Pripažinti ir atsiprašyti, gerbiant kiekvienos tautos žmogiškąją kančią", - sakė A. Kubilius.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
