Šalies policijoje iki šiol neįdiegta pareigūnų etikos pažeidėjų apskaitos sistema. Kiek jų yra, nežino net Policijos departamento Tarnybinės etikos komisijos (TEK) pirmininkas Liutauras Vasiliauskas.
Kad nėra centralizuotos apskaitos, susigriebta visai neseniai. Nors informacija apie padarytus etikos pažeidimus saugoma pareigūnų asmens bylose, ji neatsispindi jokiose suvestinėse, kurios leistų susidaryti bendrą vaizdą, rašo „Lietuvos žinios“.
Generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno patarėjas, TEK pirmininkas L.Vasiliauskas LŽ prisipažino, jog bendrų duomenų nėra. Tai patvirtino ir generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Lančinskas. Anot jų, tik neseniai, remiantis visoms policijos įstaigoms išsiųstais generalinio komisaro nurodymais, nutarta įdiegti etikos pažeidimų apskaitos modelį. Tačiau tam prireiks ir lėšų, ir laiko.
Neįmanoma kontroliuoti
Negausių statistinių duomenų turi Policijos departamento Personalo valdyba. Tačiau ji negauna informacijos iš apskričių ir teritorinių policijos įstaigų. „Todėl neįmanoma kontroliuoti padėties. Pats mėginau rasti tokių duomenų, bet paaiškėjo, kad jų niekas neturi“, - LŽ sakė Ikiteisminių įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas.
Policijos departamento Personalo valdybos viršininko pavaduotojas Dainius Kibildis LŽ tikino, kad nuo 2006 metų vasario iki 2008-ųjų rugsėjo vidurio buvo surengta 10 Policijos departamento TEK posėdžių, per kuriuos svarstytas 11 pareigūnų elgesys. Nustatyta, kad 8 iš jų nusižengė pareigūno etikai. Penkiais atvejais apsiribota tik svarstymu, trys nusižengėliai buvo įspėti.
Pažymėtina, kad etikos komisijas turi visos policijos įstaigos. Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate (VPK) veikia dvi tokios komisijos. Vienoje jų, svarstančioje tik aukštesnio rango pareigūnų elgesį, per pastarąjį pusmetį buvo išnagrinėti vos du pažeidimai. Apie žemesnio rango pareigūnų etiką narpliojančios komisijos veiklą VPK atstovai galėjo pasakyti tik tiek, kad ji „užversta pareiškimais“.
Sektinas pavyzdys
Pasak V.Bako, Lietuvos policija galėtų pasekti estų pavyzdžiu. Lankydamasis Estijoje jis susipažino su puikiai veikiančia, automatizuota pareigūnų daromų etikos nusižengimų kontrolės sistema. Estai tam skyrė nemažai pastangų ir lėšų.
„Pasinaudojus paieška galima pamatyti, kokius pažeidimus ir kada Estijos pareigūnai yra padarę“, - pasakojo profsąjungos pirmininko pavaduotojas.
Teigiama, kad Lietuvoje dažniausia pasitaikantis etikos pažeidimas - nustatytų terminų tiriant bylas nepaisymas. Pareigūnai tai teisina itin dideliu darbo krūviu. Jei etikos sargai mato, kad pažeidimas padarytas nepiktybiškai, dažniausia apsiribojama įspėjimu. „Bausti reikia protingai“, - aiškino L.Vasiliauskas.
Neformalūs lyderiai
Etikos komisijos veikia visuomeniniais pagrindais. Iki policijos reformos pradžios jų narius rinkdavo patys pareigūnai.
Tačiau šių metų spalį tvarka buvo pakeista - dabar etikos komisijų narius skiria policijos įstaigų vadovai. L.Vasiliauskas teigė, kad tokių pokyčių imtasi dėl policijos įstaigų sustambinimo. Įtvirtinus apskričių komisariatų sistemą pareigūnams tapo sunku siūlyti į etikos komisijas savo atstovus, nes dažnai daugelio kolegų net nepažįsta. „Tačiau vėliau paaiškėjo, kad vadovų paskirti etikos komisijų nariais beveik visais atvejais tapo tie patys asmenys, kuriuos anksčiau buvo išsirinkę kolektyvai“, - sakė L. Vasiliauskas.
Būtent tai, kad tarnyboje gerbiami, gerą vardą turintys kolegos skiria nuobaudas savos struktūros darbuotojams, pasak L. Vasiliausko, ir yra efektyviausia. Prasikaltusieji jam ne kartą yra minėję, kad jiems būtų lengviau susitaikyti su generalinio komisaro ar komisariato vadovo skirta nuobauda.
Muštų per kišenę
Ateityje būsianti padarytų etikos pažeidimų apskaita turėtų paveikti pareigūnų gaunamas pajamas. Dabar, skiriant premijas ar sprendžiant klausimą dėl paaukštinimo, dažniausia atsižvelgiama į tarnybinių nusižengimų skaičių. Jei tokių nebuvo, pareigūnas gali būti paaukštintas, gauti premijas ar būti kitaip paskatintas.
„Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į policininkų padarytus etikos pažeidimus. Jie galbūt negali būti atleidimo iš darbo priežastis, tačiau akivaizdžiai byloja apie netinkamą elgesį“, - sakė L. Vasiliauskas.
Generalinio komisaro pavaduotojas K. Lančinskas pabrėžė, kad visiškai nesvarbu, ar pareigūnas netinkamai elgiasi tarnybos, ar ne tarnybos metu. Pareigūnai visada stebimi tarsi pro didinamąjį stiklą. Tačiau kol kas visuomenė gali sužinoti tik pavienius pareigūnų neetiško elgesio atvejus.
Lina Vyšniauskienė
