Apie valyklų gudravimą viešai prakalbo salono „EVID suknelės“ įkūrėja Eglė Rimašauskė.
„Aš pati valau sukneles ir žinau principą, kaip jos valomos. Negali taip atsitikti“, – sako ji.
Papasakojo, kaip gudrauja valyklos
Pasikalbėjusi su klientėmis ir pati pridavusi į valyklą suknelę, verslininkė pamatė, kaip viskas vyksta: valykla priima drabužį, klientas pasirašo sutikimą, kad už atliktą paslaugą pretenzijų neturės, ir susimoka pinigus. Atgavęs drabužį pamato, kad jis neišvalytas arba sugadintas, bet pinigų neatgauna.
„Praėjusiai metais rekomendavau „TikToke“ „Paulini“ namus, nes girdėjau daug gerų atsiliepimų, kad išvalo ir klasikinius rūbus, ir t. t. Po kurio laiko man parašo viena nuotaka, sako, jūs man parekomendavote „Paulini“ namus, nunešiau 1000 eurų vertės suknelę. Ji atsiunčia man nuotrauką – visa jos suknelė sugadinta. Niekas neprisiėmė atsakomybės. Ji sumokėjo už valymą, o išėjo taip, kad per valymą visi blizgučiai nukrito“, – pasakoja E. Rimašauskė.
„Paulini“ buvo griežtai atsisakę pinigus grąžinti, nes nuotaka pasirašė tam tikrą susitarimą – lapelį, kad jokių pretenzijų neturės. Šitas dalykas užkerta žmogui kelią – klientas privalo mokėti ir nesvarbu, kokį daiktą gauna“, – priduria ji.
Pasak E. Rimašauskės, klientei kreipusis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VMVT) pavyko atgauti pusę suknelės sumos. Argumentas – pasirašytas sutikimas neturėti pretenzijų.
„Man neatrodo normalu, kad valyklos teikia paslaugą, pagrindinė darbo sritis yra valyti ir tos paslaugos neatlieka, o žmogus dar turi už tai susimokėti“, – teigia E. Rimašauskė.
Pasikalbėjusi su savo klientėmis, E. Rimašauskė sužinojo, kad dauguma jų nebuvo įspėtos, jog drabužis valymo metu gali susigadinti. Tuo „EVID suknelės“ savininkė įsitikino ir pati.
„Man pačiai teko nešti suknelę, nes pačiai niekaip nepavyko išvalyti nuo spalvotų dūmų. Suknelė buvo rožinė, aš ją nunešiau į valyklą, sumokėjau maždaug 80 eurų ir pasiėmiau lygiai tokią pat, dar turėjau iki galo išvalyti. Manęs šiuo klausimu neinformavo“, – patikina E. Rimašauskė.
Valyklos pripažįsta – sugadinimų pasitaiko
Valyklų atstovai tikina, esą prieš suteikiant valymo paslaugas klientai yra informuojami apie rizikas.
„Klientui atvykus į valyklą, valymui priduodamas gaminys yra apžiūrimas. Esant galimybei, sužinoma akivaizdžių dėmių kilmė, taip pat atsižvelgiant į nublukimus, palaidus siūlus, audinio struktūrą nustatomas gaminio nusidėvėjimas. Visa informacija, kartu su galimomis rizikomis yra sužymima Gaminio Pase ir klientas informuojamas žodžiu“, – komentuoja „Paulini“ marketingo vadovė Vaiva Valaitytė.
„Klientus apie galimas pasekmes mus įpareigoja įspėti ir teisės aktai. Nors ne visada galime žinoti galimas pasekmes, stengiamės tą daryti maksimaliai, nes tai yra ir mūsų „draudimas“ ir būdas sukurti tam tikrus kliento lūkesčius“, – teigia „Švaros“ direktoriaus pavaduotoja Asta Šidlauskaitė-Verbickienė.
Jos teigimu, valykla dažniau lieka kalta ne todėl, kad drabužį sugadino, o todėl, kad netinkamai įspėjo apie galimas pasekmes. Visgi pripažįsta, kad kartais drabužiai sugadinami ir valymo metu.
„Žinoma, valymo įmonė drabužį/daiktą sugadinti gali, bet tokiu atveju turi būti nesilaikoma technologinių procesų. Pvz. gamintojas leidžia rūbą tik valyti sausai, o rūbas plaunamas, galima skabti tik žemoje temperatūroje, o iškalbiamas aukštoje ir t.t.“, – aiškina „Švaros“ atstovė.
Anot jos, drabužiai dažniausiai susigadina, nes būna nekokybiški. Todėl ir valyklos paslaugų sutartyse yra išvardinta daugybė galimių pasekmių nuo „daiktas gali nublukti“ iki „gali nutikti bet kas“.
„Praktiškai kiekvieną drabužį priimant valymui yra apie ką perspėti, nes drabužių kokybė paskutiniu metu yra prasta. Rūbai dėl naudojamų ekologiškų dažų labiau nei anksčiau blunka, dėl sumaišytų medžiagų (pvz., dalis drabužio galima tik sausai valyti, dalis tik skalbti) neįmanoma valant kažko nesugadinti“, – tikina A. Šidlauskaitė-Verbickienė.
Klientų atsiliepimai: paėmė pinigus, sugadino daiktą, nusikratė atsakomybės
Visgi klientai kalba kitaip. Apie valyklų gudravimus liudija atsiliepimai internete. Štai keli apie paslaugas valykloje „Paulini“.
„Prieš man labai svarbią šventę rankomis siūta suknelė buvo sugadinta nepataisomai. Neimkite drabužių jeigu nemokate jų suprasti ir atitinkamai išvalyti, išlyginti. Mano šventinė suknelė buvo įdėta į skalbimo mašiną, ko pasekoje ne tik susitraukė, bet ir petukai visi susitraukė nepataisomai. Pinigus paiimt pirmi, o atsakyt už tai ką padarėte nesugebat! Kaip gailiuosi, kad ankščiau nepaskaičiau atsiliepimų!“, – rašė Dominyka.
„Jei jums tikrai rūpi jūsų rūbai, tuomet „Paulini“ apeikite 1 km spinduliu. Rūbai bus sugadinti, o pretenzijos tik laiko gaišimas, nes mes patys „pasirašome“, jog jie neatsako už mūsų rūbų sugadinimą“, – teigė Radvilė.
„Su apgailestavimu ir nusivylimu paslaugomis informuoju, kad „Paulini“ valymo įmonėje sugadino mano žieminę striukę, nors ant striukės yra jos priežiūros etiketė... Pateikiau pretenziją su visais įrodymais“, – tikino Rytis.
Panašios situacijos fiksuotos ir valymo paslaugų bendrovėje „Švara“.
„Atidaviau žieminę striuke valymui, gavau lapą, prisegta prie čekio, kur smulkiu šriftu prirašyta, už ką jie neatsako. Galima sakyt, jie neatsako už visiškai viską, ką įmanoma sugadinti drabužyje. Kad atnešei jiems valyt, pats kaltas. Atsiėmiau striukę visiškai sugadintą. Visas striukes šiltinamasis užpildas suplaktas ir sukritęs“, – piktinosi Simas
„Pridaviau valyti vilnonį puspaltį. Sugadino, dėmės neišvalė, tai puse bėdos, bet paltas iš ryškiai geltono tapo pilkai rudas, šiukštus, dėmėtas. Daiktas išmetimui. Parašiau pretenzija, atsakymas – nepriima pretenzijos, dėl to, kad aš tipo pasirašiau, kad sutinku su valymu be garantijos. Atkreipkite dėmesį visi ant jų užsakymo lapo apačioje yra mažomis raidelėmis tai parašyta“, – pastebėjo Evelina.
„Domus PRO filiale kelis kartus valiau striukes ir sukneles, visus kartus apranga grąžinta su defektais: sukritę pūkai, neišvalyta iki galo, pamesti aksesuarai... Visus kartus kryžiaus kelius reikėjo nueiti kol buvo sutvarkyta kaip priklauso (ir TIK centrinio ofiso dėka!), priėmėja nė karto nesiruošė kažko imtis, tik mosikavo baltu lapu rašyti skunda ir liepė susimokėti“, – dalijosi Rasa.
Pastebėjus defektus, svarbu netylėti
Savo ruožtu valyklų atstovai aiškina, esą kai kuriems žmonėms tik atrodo, kad jų drabužį sugadino įmonė.
„Dauguma žmonių supranta, kad drabužiai dėvisi ir po valymo atsiveria po purvu pasislėpę dėvėjimo pėdsakai – nublukimai, nusitrynimai, dėmės, net skylės. Bet yra klientų, kurie tikisi, kad atnešę nešvarų daiktą į valymo įmonę jie jį gaus naują. Tai taip niekada nebus“, – teigia A. Šidlauskaitė-Verbickienė.
Jeigu kliento drabužis iš tiesų sugadinamas valymo metu, „Švara“ pasiūlo ištaisyti defektus arba kompensuoti pagrįstą drabužio vertę ir už valymą sumokėtus pinigus.
„Čia turėčiau pabrėžti žodį „pagrįstą“. Mes, kaip ir, pvz., draudimo bendrovės, taikome nusidėvėjimą ir už dėvėtą nemokame kaip už naują“, – akcentuoja A. Šidlauskaitė-Verbickienė.
Panaši tvarka ir „Paulini“. Jei drabužis neišvalytas, klientas gali prašyti pervalymo, jeigu sugadintas – kompensacijos, bet tam klientas privalo grąžinti gaminį į valyklos skyrių ir užpildyti pretenzijos formą. Abiem atvejais drabužis privalo būti nedėvėtas ir turėti valyklos etiketę.
Pagal įstatymus, kreiptis į paslaugos tiekėją – valyklą – galima per tris mėnesius.
„Gavus gaminį įvertiname jo būklę, susisiekiame su klientu ir aptariame kompensacijos galimybes, esant nesutarimui dėl sprendimo perduodame visą informaciją draudimo bendrovei, kuri kontaktuoja su klientu, arba klientas pats kreipiasi į VVTAT (Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą – red. past.)“, – teigia V. Valaitytė.
Įvardijo, kada valyklos neprisiima atsakomybės
Gyventojai teigia, kad valyklos kratosi atsakomybės. Panagrinėjus kai kurių valymo įmonių taisykles, aiškėja, kad sąrašas sąlygų, už ką jos nėra atsakingos, iš tiesų ilgas.
Valyklos neprisiima atsakomybės už valymo metu atsiradusius defektus, jeigu ant daikto nėra priežiūros etiketės arba priežiūros ženklų neįmanoma perskaityti.
Jeigu po valymo paaiškėjo, kad drabužio pagal priežiūros etiketėje esančias rekomendacijas neįmanoma išvalyti (pavyzdžiui, dėl įsisenėjusių dėmių, skalbimo namie, užsidažymų ir pan.), pinigų irgi neatgausite.
Valyklos taip pat neatsako, jei valymo metu išsileido plisavimas ar klostės, audinys prarado standumą ar nubluko, nukrito drabužio dekoracijos, audinys nusidažė pats nuo savęs, sukrito sintetinis pašiltinimas ir t. t.
Valyklos neprisiima atsakomybės ir už defektus, kurie atsirado dėvint drabužį, bet išryškėjo po valymo: skylutės, iširusios siūlės, įsisenėjusios dėmės ir t. t.
Taip pat jei defektai atsirado gaminį netinkamai laikant. „Sugadinimai atsiradę gaminį laikant netinkamai jau po atsiėmimo iš valyklos (kandžių skylutės, pelėsis, užsidažymai nuo drėgmės ir pan.) nėra nagrinėjami“, – pabrėžia „Paulini“ atstovė.
Štai ką daryti vartotojams, kurių drabužius sugadino
VVTAT duomenimis, pernai skundų dėl drabužių valymo paslaugų skaičius sudarė apie 8 proc. nuo visų ganunamų vartotojų skundų. Neatmetama, kad šiais metais skundų gali būti daugiau.
„Manoma, kad šiemet skundų kiekis bus gausesnis nei praeitų metų, kadangi vis daugiau vartotojų žino savo teises, supranta, kokios kokybės paslaugų gali tikėtis ir aktyviau gina savo interesus, reikalaudami atsakomybės už sugadintus ar netinkamai išvalytus drabužius“, – komentuoja VVTAT atstovė Dalia Malinauskienė.
Daugiausia vartotojų skundų kyla dėl drabužių sugadinimo juos valant.
„Klientai dažnai pastebi, kad po paslaugos suteikimo jų drabužiai grąžinami suplėšyti, susitraukę, pakeitę spalvą ar su pažeistomis dekoratyvinėmis detalėmis. Nors šie atvejai sudaro didžiąją skundų dalį, dalis vartotojų taip pat reiškia nepasitenkinimą dėl nekokybiškai atlikto valymo – neišvalytų dėmių ar nepakankamai kruopščiai išlygintų drabužių“, – vardija D. Malinauskienė.
Pastebėjus, kad daiktas sugadintas valymo metu, galima reikalauti ištaisyti trūkumus arba atlyginti nuostolius tiek už sugadintą daiktą, tiek už valymo paslaugą.
D. Malinauskienė primena, kad vartotojas, kreipdamasis į paslaugos teikėją, turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą. Jei vartotojo netenkina paslaugos teikėjo atsakymas ar jis negauna atsakymo per 14 dienų, gali kreiptis į VVTAT.
„Kiekvienas toks ginčas nagrinėjamas individualiai, vertinant pateiktus įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus“, – nurodo VVTAT atstovė.
Ginčo metu svarbu pateikti įrodymus, todėl vartotojas, atsiėmęs išvalytą daiktą, turėtų jį nuodugniai apžiūrėti, o pastebėtus trūkumus užfiksuoti ir iš karto informuoti paslaugos teikėją.
Jeigu defektai pastebimi vėliau, svarbu nedelsti kreiptis į valyklą, kurioje atlikta paslauga.
„Šiuo atveju paslaugos teikėjas, nesutikdamas su vartotojo reikalavimu, turėtų įrodyti, jog daikto trūkumas buvo dar iki valymo paslaugos suteikimo. Todėl rūpestingas ir atidus verslininkas visada atidžiai apžiūri daiktą, fiksuoja jo būklę sutardamas su vartotoju, kad vėliau nekiltų ginčų“, – paaiškina D. Malinauskienė.
Patarimai perkantiems drabužius
Nesusipratimų galite išvengti, jei žinosite, kaip valyti drabužius, arba ant jų bus visos instrukcijos, kurias galės sekti valymo įmonės darbuotojai. Todėl perkant drabužius galima vadovautis keliais nesudėtingais patarimais.
Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į priežiūros ženklus.
„Išmokite skaityti priežiūros ženklus. Prieš įsigyjant daiktą, pažiūrėkite kaip daiktą valyti nurodo gamintojas. Įvertinkite, ar galėsite drabužį išsiskalbti, išsidžiovinti, išsilyginti namuose, jei ketinate taupyti“, – pataria A. Šidlauskaitė-Verbickienė.
Jei drabužis yra be priežiūros ir sudėties ženklų arba jie užbraukti, kyla rizika jį sugadinti tiek valant namuose, tiek valykloje (tokiu atveju, net ir už daikto sugadinimą įmonė atsakomybės neprisiims).
Svarbiausia etiketės su priežiūros ženklais nenukirpti patiems.
„Pirmiausia, tai yra drabužio priežiūros vadovas jums, jei skalbiate namuose, antra, nė viena valymo įmonė nepriims drabužio valymui su garantija, jei priežiūros ženklai ir gaminio sudėtis bus nukirpti ar kitaip sunaikinti“, – nurodo „Švaros“ atstovė.
Antra, reikėtų įvertinti vietą, iš kur perkamas drabužis. Nors turguje rūbai pigesni, čia bus neįmanoma surasti gamintojo, kuris turėtų duoti 2 metų garantiją daikto kokybei. Todėl valymo metu sugadinus drabužį, nebus kam pareikšti pretenzijų.
Trečia, visada išsaugokite pirkimo kvitus.
„Pirkimo kvitai reikalingi pirmiausia tam, kad galėtumėte kreiptis dėl garantijos į drabužių pardavėją. O jeigu valymo įmonė drabužį sugadino, ar tinkamai neįspėjo apie pasekmes, tai taip pat pagrindas drabužio ar daikto kainos ir amžiaus, nusidėvėjimo nustatymui“, – teigia A. Šidlauskaitė-Verbickienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
