Nusikaltėliai jaunėja ir žiaurėja. Taip teigia ir įkalinimo įstaigų darbuotojai, ir policijos pareigūnai. Policijos departamento duomenimis, 2010 metais Lietuvoje nepilnamečiai įvykdė mažiausiai 3589 įvairius nusikaltimus ir nusižengimus (tiek jų ištirta). Net 18 nepilnamečių pernai tapo žudikais, 59 – žagintojais ir prievartautojais, 21 – sunkiai sutrikdė kitų sveikatą, o didžioji dauguma vogė, plėšė ir pažeidinėjo viešąją tvarką.
Dešimtokų tragedija
Nors dažnai sakoma, kad nusikaltimų keliu pasukęs nepilnametis augdamas vis „tobulėja“, kol tampa užkietėjusiu nusikaltėliu – net žudiku, tačiau būna ir kitaip. Nerimauti verta ir dėl, rodos, gero elgesio paauglių. Jie irgi sėda į teisiamųjų suolą.
Marijampolės rajono apylinkės teismas nuteisė Sūsninkų kaimo gyventoją Marijų R. (16 m.). Šis vienos pagrindinės mokyklos dešimtokas per avariją pražudė savo klasės draugą Raimundą D. (15 m.). Iki tragedijos teigiamai vertintas Marijus R. sulaukė Temidės gailesčio ir pasitikėjimo – jam paskirtas 3 metų laisvės atėmimas, bet bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
Marijaus R. mokytojų manymu, tą pasitikėjimą jis pateisins – mat iki šiol sielojasi dėl tragedijos, per kurią neteko geriausio draugo, visada lanko mokyklą, gerai mokosi, yra pareigingas ir paslaugus, nepriekaištingai elgiasi.
Tačiau tie patys mokytojai po avarijos buvo priblokšti: pavyzdingasis Marijus R. ne tik vairavo motociklą, nors dar neturi teisės vairuoti, bet ir tai darė išgėręs. Draugo nesustabdė ir taip pat teigiamai vertintas Raimundas D., tą vakarą sėdęs važiuoti kartu. Abu be jokios progos buvo ką tik išgėrę prie kaimo parduotuvės. Pradėjus važiuoti, girtam motociklininkui nesugebėjus laiku sustabdyti, sankryžoje užkliudė pagrindiniu keliu priartėjęs sunkvežimis ir sužalotas motociklo keleivis žuvo vietoje.
„Niekada nebuvome girdėję, kad šie mūsų mokiniai svaigintųsi alkoholiu, – sakė viena iš kalbintų jų mokytojų. – Tai mus labai nustebino. O apie tai, kad Marijus motociklu pasivažinėdavo aplink savo namus, kalbų buvo. Tada neatrodė, kad paauglys daro nusikaltimą. Manėme, gal tik į ganyklą nuvažiuoja ar dar kur nors netoli“.
Sūsninkuose kalbama, kad Marijaus R. dažni pasivažinėjimai motociklu „Minsk“ nebuvo paslaptis ir jo tėvams. O motociklas buvo techniškai netvarkingas (neveikė žibintai), be valstybinės techninės apžiūros. Visa tai ir girtumas, skubėjimas, nepatirtis lėmė kraupią nelaimę. Dėl jos Marijus R. dabar gyvena su kaltės jausmu ir yra nusikaltusių nepilnamečių statistikos dalis.
Įtaria dėl nužudymo
Panašiai kitos mokyklos pedagogai kalba ir apie savo moksleivę Simoną S. (15 m., vardas pakeistas, nes paauglės kaltė dar tik įrodinėjama), Šlavantų seniūnijos (Lazdijų r.) gyventoją. Jau antras mėnuo, kai gimnazistė į pamokas vaikšto būdama įtariama dėl motinos sugyventinio (46 m.) nužudymo. Įtariamas jos bendrininkas (25 m.) suimtas.
Pirminiais duomenimis, įtūžusių girtų smurtautojų auka namuose mirė dėl stipriai sumuštos galvos, kitų sužalojimų, nukraujavimo. O kivirčas kilo, kai porelė, žiūrėdama televizorių, neapsikentė parėjusio girto vyriškio sapalionių ir užpyko, kad jis nedavė cigaretės.
Beje, skelbta, kad paauglė įtariama nužudžiusi savo tėvą, tačiau, seniūnijos darbuotojų teigimu, nužudytasis oficialiai nebuvo Simonos S. tėvas. Paauglės pavardė yra kitokia, tėvystė išvis nenustatyta.
Seniūnijos darbuotojai teigė mažai tenustebę, kad Simonos S. namuose įvykdyta žmogžudystė. Sugyventiniai seniai buvo žinomi kaip asocialūs, girtuokliai, apsileidę, tinginiai. Namuose ne kartą būta smurto išpuolių – net byrėję dantys.
Mokyklos, kurią tebelanko Simona S., direktorės pavaduotoja „Akistatą“ tikino, kad pati moksleivė, dabar įtariama žudikė, niekada neišsiskyrė iš bendraamžių žiaurumu ar išsišokimais. „Rami, taiki paauglė, kiek užsisklendusi, – sakė pedagogė. – Matyt, ji nesijaučia esanti kalta, nes po tragedijos lanko mokyklą kaip lankiusi ir neatrodo kuo nors pasikeitusi. Ir su mergaite, ir su kitais mokyklos moksleiviais po to įvykio papildomai bendravo ir socialinė pedagogė, ir psichologė. Juk tokie atvejai – retenybė gimnazijoje, tad belieka tik įsivaizduoti ar prognozuoti, kaip nepilnamečiai gali reaguoti į sunkiu nusikaltimu įtariamą paauglę – badyti ją pirštais, varstyti smerkiančiais žvilgsniais, pravardžiuoti žudike, apskritai šalintis jos. Mūsų atveju kol kas – ramybė“.
Anot šios pedagogės, Simona S. gyvena taip, kaip matė ir tebemato savo namuose, nes kiekvienas vaikas norom nenorom kopijuoja savo šeimos kasdienybės modelį. Kitokio supratimo apie bendravimą ir gyvenimo būdą vaikai neturi.
Beje, kaip skelbia statistika, pastaruoju metu tarp nepilnamečių nusikaltėlių padaugėjo mergaičių. Nuo 2009 metais užregistruotų 217 jų skaičius išaugo iki 238 (pernai).
Paskelbti Tėvų metai
Jaunų nusikaltėlių skaičius verčia sukrusti įvairias institucijas. Šios griebiasi įvairiausių priemonių. Štai Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) vadovų asociacijos iniciatyva 2011-ieji šiose tarnybose paskelbti Tėvų metais. PPT pažadėjo skirti didesnį dėmesį bendradarbiavimui su tėvais, jų švietimui.
PPT aktyvistai parengė laišką tėvams „Kada aš tave pamečiau?“ Jame aptariamos įvairios situacijos, kuriose dauguma tėvų, manoma, atpažįsta save. Laiško autoriai įsitikinę, kad mąstantys tėvai, iki šiol tik skubėję dirbti ir paskendę rūpesčiuose, stengsis padaryti viską, kad jiems nereikėtų ištarti tokių nevilties frazių: „Man skaudu, kad sūnus valandų valandas rašinėja žinutes draugams, o manęs negirdi...“; „Man neramu, kad jis toks užsidaręs savy: grįžta iš mokyklos, burbteli „viskas gerai“ ir, įsijungęs televizorių, užsidaro savo kambaryje...“
Sukrutę ir Lietuvos prokurorai. Jie rajonuose kartu su vaiko teisių apsaugos, švietimo, teismo ir kitų institucijų vadovais aptarė, kaip efektyviau bendradarbiauti tiriant nepilnamečių nusikaltimus ir kaip veikti mažinant nepilnamečių nusikalstamumą.
Ieškant atsakymo į klausimą, kodėl daugėja vis jaunesnių nusikaltėlių, verta įsiklausyti į psichologų pastebėjimus, kad žiauriu elgesiu dažniausiai pasižymi šeimoje nemylimi vaikai. Jie siekia didinti savo vertę, pajusti ir kitiems įrodyti savo galią, bet dažniau – nenormaliais metodais. Psichologai dar priduria, kad šeimose vaikai neretai tik barami už netinkamą elgesį, o kur kas rečiau sulaukia pagyrų ir džiaugsmo už gerus rezultatus. Tokių pagyrų jie ieško už namų sienų – neretai įžūliai lyderiaudami, versdami atkreipti dėmesį, paklusti. Tuomet paaugliams svarbesnė ne tėvų, o draugų nuomonė.
KOMENTARAS
Vilma VĖLYVIENĖ, psichologė (Marijampolė):
Nuo ko priklauso, jog vienas vaikas užaugs agresyvus, piktybiškas, o kitas – pakankamai tinkamo, socialaus elgesio? Pradžių pradžia yra šeimos santykiai, vaikui skiriamo laiko kokybė. Galvojant apie emigracijos mastus, tėvų socialinį nesaugumą, nedarbo lygį, galima kelti hipotezę, jog pačių tėvų emocinės būsenos reikalautų psichologinės pagalbos. Įsitempę, nerimastingi ir dėl to dažniausiai pikti tėvai nesugeba skirti adekvataus palaikymo bei emocinio supratingumo savo vaikams. Vaikai su savo išgyvenimais, rūpesčiais dažniausiai lieka ne tik vieni, bet ir vieniši. Dažniausiai agresyvus vaikų elgesys slepia jų liūdesį, pyktį, ir – paradoksas – tokiu būdu vaikas gauna tėvų dėmesį (tegul ir neigiamą).
Taigi vienas prevencijos būdų yra tėvystės mokyklos, tėvų švietimas. Beje, tik kur kas socialiai saugesnėje visuomenėje gyvenantys žmonės gali pasirūpinti ne tik savo šeimos finansiniais reikalais, bet ir būti adekvačiais tėvais ir sutuoktiniais.
Kita problema, mano nuomone, yra atmosfera mokyklose. Jei šeimose yra chaoso, nedarnos, mokykla galėtų būti tarsi atsvara – mokytojai palaikytų šiltus, dėmesingus ryšius tiek tarpusavyje, tiek su mokiniais. Tačiau, mano akimis, mokyklos pas mus yra itin didelės mokinių skaičiumi, mokytojai neturi laiko bendrauti, nes pirmenybė teikiama vaiką išmokyti, o ne padėti jam užaugti brandžia asmenybe.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje itin paplitęs reiškinys – patyčios tarp mokinių. O kokių imamasi priemonių valstybiniu mastu? Beveik jokių, išskyrus kelis visuomeninių organizacijų vykdomus projektus ir akcijas. Nieko nedarant, blogi reiškiniai neišnyksta. Mokyklos privalėtų dalyvauti patyčių mažinimo programose (pavyzdžiui, Olvėjaus programoje), ir tai, neabejoju, padėtų bent mokyklose atkurti normalius tarpusavio santykius.
Tik faktai:
Vienas iš jauniausių žudikų Lietuvoje yra vilnietis Karolis Č. (14 m.). Jis šių metų sausį Vilniuje, netoli savo namų, nužudė 13 metų alytiškę, atvykusią į pirmąjį pasimatymą su juo. Jiedu buvo susipažinę socialiniame tinklalapyje. Šis įvykis dar tiriamas.
2007-aisiais Vilniaus apygardos teismas paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę vilniečiui Benediktui B. (14 m.), kuris Vilniuje, daugiabutyje, būdamas girtas, vienu peilio dūriu nužudė savo pažįstamą (71 m.).
14 metų Deividas G., „Vaiko tėviškės“ namų (Marijampolės apskr.) auklėtinis, 2007-ųjų vasarą pabėgęs iš globos namų į gimtąsias Kazlų Rūdos apylinkes, vieną dieną pasigėrė, Kazlų Rūdoje pavogė automobilį, juo važiavo pas draugus ir užkliudęs mirtinai sužalojo dviratininką (75 m.). Už tai jis net nebuvo teisiamas, nes už tokį nusikaltimą atsakomybė numatyta nuo 16 metų.
Marijampolietis Ernestas F. (dabar 19 m.) žudiku tapo 2007-aisiais, būdamas penkiolikmetis – prisigėręs Marijampolėje pasmaugė savo kaimynę (53 m.) ir gaisru bandė paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Nuteistas kalėti 9 su puse metų.
Neseniai 8 metams laisvės atėmimo nuteistas alytiškis Modestas P. – būdamas 16 metų, su 38 metų bendrininke jis užmušė jos 49 metų sugyventinį. Beje, laukdamas teismo nuosprendžio už šį nusikaltimą, Modestas P. su mažamečiais bendrininkais Alytuje užpuolė ir užmušė dar vieną 49 metų vyrą. Už pastarąjį nužudymą jis dar nenuteistas.
Jauniausiu žudiku pasaulyje laikomas vos 2 metų berniukas iš Australijos, 1991-aisiais neatsakingai paliktu užtaisytu šautuvu nušovęs ginklo savininką (27 m.). Viskas vyko automobilyje – berniukas netyčia nuspaudė šautuvo gaiduką ir pataikė vyrui į galvą.
Irena ZUBRICKIENĖ
