gera mintis rikti prezidenta seime, ir nebutinai nepartini. juk latviai ir estai taip renka, ir nieko, gyvena. tada gal maziau butu 'investiciju' i lietuvos prezidenta ir naudojimasi jo tarnybine padetini.

Ko grazbyliauji. Priezastis aiski. NEBAUDZIAMUMAS. Kas skiria visus teisejus, VSD, STT, FNTT, prokuraturu vadovus? Prezidentas. Kam atskaitomingas prezidentas? Niekam. Dar, priedo jis nepartinis - jokia partija uz jo veiksmus neatsako. Koks nusikalteliu klanas savo pinigais pasistate prezidenta, jis ir siauteja. Dabar , antri metai vyksta paselusi, begales pinigu kainuojanti nepartines Grybauskaites stumimo i prezidentes kampanija. Pakso patekimas prezidentu buvo akibrokstas klanui, isitikejusiam, kad ju proteze Adamkus, gerai tarnaves klanui, lengvai bus perrinktas. Kol nebus is uz nieka neatsakancio prezidento atimtos sios galios ir PARTINIS prezidentas nebus renkamas seime - padetis tik bloges. Zmoniu nepasitenkinimas liesis i gatves, korupcija dar daugiau augs.

Straipsnyje ir diskusijoje naudojami įdomūs terminai "korupcija", "kyšiai", "nutekėti į šalį", "išplaunama", "pavagiama". Tačiau kur esmė, kokios priežastys, koks mechanizmas? Kas vagia, kas kam duoda ir kaip plauna? Žinoma, ne autoriaus aprašytas manipuliacijas "paruoštukėmis" organizuojant kitus du pasiūlymus turiu galvoje, tai iešmininkų lygis. Taigi, nevyniojant į vatą, pasižiūrim kodėl ir kaip atrodo tokių dalykų priežastys ir pačios schemos.

O esmė mano galva tame, kad yra du svarbūs faktoriai, dėl kurių įvyksta reiškinys, kurį pavadinčiau švelniau - "iš anksto numatytas permokėjimas tiekėjui". Tai:

1. subjektyvus iš partijos užduotį gavusių "politinio pasitikėjimo" valdžios (dažniausiai ministerijų sekretorių, kartais net ministrų lygio) žmonių noras padėti partiją remiantiems verslininkams;

2. objektyvios mažos šalies problemos, kaip žema konkurencija kapitalui/įrangai arba intelektui intensyviose veiklose (t.y. atitinkamai nėra daug lygiaverčių stiprių finansine ir kt. prasmėmis kompanijų, vykdančių didelius projektus, nėra daug turinčių pakankamai aukštos kvalifikacijos darbuotojų).

Kai kur šie dalykai susideda, ir tada susiklosto puiki situacija antra priežastimi pateisinti pirkimą, kuriuo atiduodama pirmojoje paminėta duoklė rėmėjams.

(Dar yra "kiti atvejai", kai paperkamas smulkus valdininkas, arba sąlygas rengiantis specialistas iš anksto žino, kad nori įsigyti konkretų produktą; kaip jis prieina iki to, priklauso nuo konkretaus asmens - kartais vadovaudamasis organizacijos interesais, kartais asmeniniais. Šie atvejai mano galva neesminiai, vyksta nedideliuose pirkimuose, nepakliūvančiuose į partijų rėmėjų akiratį, ir kiekybine prasme įtakos biudžeto praradimams bei korupcinių schemų klestėjimui neturi.)

Kas įvyksta? Dėl dirbtinai (p.1 atveju) ar natūraliai (p.2., arba 1.+2.) apribotos konkurencijos, kas daroma pasitelkiant kvalifikacinius reikalavimus ir specifines produktų/paslaugų savybes, pirkime dalyvauja iš anksto pasiruošęs laimėti tiekėjas. Dalis tokių atvejų yra pirkimai iš vienintelio šaltinio (nes visiems žinoma, kad rinktis nėra iš ko, ir taip vyksta metai iš metų), dalis - atviro konkurso būdu, bet realus pasiūlymas būna vienas. Rangovas gauna didesnį pelną, partija gauna paramą iš kompanijos ir (labai dažnas atvejis) iš jos vadovų ar akcininkų asmeniškai, sumos paprastai artimos ribinėms (~37 tūkst.). Tuo nesunku įsitikinti pastudijavus partijų rėmėjų sąrašus, žinant konkrečias verslo struktūras ir jų viešųjų pirkimų istoriją.

Tai, kad šiuo metu tokie procesai mano vertinimu prislopę, nereiškia, kad pasikeitus vyriausybei neturėsim tokios pat situacijos.

Ką daryti? Matau vienintelę išeitį - kuo greičiau uždrausti partijų finansavimą per juridinius asmenis. Tai gali atrodyti finansiškai nenaudinga partijoms, tame tarpe valdantiesiems (neteks didžiųjų rėmėjų, tai rizika rinkimuose), bet būtina siekiant vieną kartą ir visam laikui sustabdyti verslo suaugimą su politikais ir partijų "atidirbinėjimą" rėmėjams.
Kaip išgyventi partijoms? Yra biudžeto mokėjimai, bet jie valdomi, orientuoti į % Seime perlipusias partijas. Išeitis galėtų būti paprasta. Leiskite piliečiui papildomai skirti 0,5% sumokėto GPM, tik partijoms. Tai nekainuos nieko (suma išeina analogiška sumokamai iš biudžeto), pinigai rėmimui eis "švarūs"(po mokesčių), o taip įtrauksite piliečius, nes jie rinksis kam atiduoti, ir paskatinsite politikus į juos atsigręžti.

Tuomet liks tik juodoji buhalterija, kur sumos vaikšto taip pat nemažos (Darbo partijos atvejis), tačiau tai jau spectarnybų rūpestis. Dar reikalingi saugikliai nuo atvejų, kaip sinchroniška minimumą uždirbančių 70+ uspaskio įmonių darbuotojų 'parama' Adamkaus fondui, skirta rinkimų skoloms grąžinti. Bei nuo visiškai atsietų ir lengviau pastebimų atvejų, kaip natūriniai mainai, pvz. apsikeitimo namais tarp kokio nedzinsko ir artimos imperatoriui šeimos, ar firmos apmokamo automobilio savivaldybės administracijos vadovo asmeniniam naudojimui.

Klausimas: kas pasakys, kad karalius nuogas? Neabejoju, kad teisiėsauga visa tai puikiai žino ir užsimerkia. Bet jų niekas neįpareigoja. Esu tikras, be politikų to niekas nepadarys. Ir jei ne jūs, ponai iš valdančiosios koalicijos, tai kas?

na štai ir išlindo yla iš maišo rytoj ryte stt kad puls ir sunaikins paskutinę tautos apiplėšimo galimybę ir gyvensim mes ilgai ir laimingai.NĖ velnio ,parodykit bent vieną rezultatyviai pasibaigusią bylą.

Korporatyvineje, Lotynu Amerikos tipo valstybei, kokia yra Lietuva, diskutuoti apie valstybinius pirkimus (statybu uzsakymus), tas pats, kas pilstyti is kiauro i tuscia. Per dvidesimtmeti Lietuvoje susiformavo korupcine sistema. Bet kuri valdininkeli, partini veikeja temp i Lukiskes - nesuklysi. Skiriames nuo Lotynu Amerikos korporatyviniu saliu. Ten per dvidesimtmeti butu ivyke bent trys kariskiu emimai valdzios, sodinimai visu vyriausybiu i kalejimus, daromi nauji rinkimai. Taip ciklas po ciklo. Siokie tokie stabdziai. Pas mus ir tu stabdziu nera. A. Raco Alfoje pateiktos deklaracijos multimilijonieriu - naujojo ukio ministro Kreivio ir naujojo Vilniaus mero Navicko. Pirmas deklaruoja, kad pajamu mokesti mokejo nuo autorines sutarties (dvieju firmu direktorius), antras - nuo verslo patento (dvieju firmu direktorius plius vadovauja kazkokiai savivaldybes Ragu ir kanopu kontorai). Perspjaunami visi Lotynu Amerikos ar dar kitokie rezimai.

Vytautui Ju
pilnai pritariu jums. pvz. idomu tai, kad pirmoje VPI redakcijoje buvo aprasytas aritmetiniu klaidu taisymas, nes tai vienas ir budu neprarasti geru pasiulymu ir apsisaugoti nuo sukciavimo. o jau kazkelintoje VPI redakcijoje, nukopijuotoje nuo ES direktyvos, artimetiniu klaidu taisymas jau draudziamas. siaip teisingumo delei reiktu pasakyti, kad problema didesne, nei lietuvos biurokratai kysininkai :).
pasaulyje egzistuoja gana universli viesuju pirkimu sistema (UNICITRAL pagrindu, berods, jei neklystu), kuria beveik tobulai pritaike Pasaulio bankas, FIDIC ir kt. tarptautines organizacijos. taciau ES savo pirkimuose atsisako taikyti to modelio principus ir isradineja savo, kuris yra labiau komplikuotas ir labiau leidzia manipuliuoti paragrafais, jei to nori biurokratas-koruptorius. vat cia lietuviu koruptoriai turi tvirta 'alibi' - jie, tipo, pritaiko VPI prie ES direktyvos :)))
siaip ES taisykles, taikomos salims kandidatems (PHARE ir pan. programos) remiasi tuo paciu modeliu, kaip ir Pasaulio bankas ir FIDIC, taciau salims narems jau leidziama pirkimus vykdyti kaip nori, tik tarptautiniai turi atitikti ES direktyva. kaip suprantu, ES laikosi nuostatos, kad salys nares yra nekorumpuotos valstybes, tad pirkimu galima labai ir nekontroliuoti. ar tokia nuomone teisinga lietuvai, spreskime patys :)))

Aha. Ir aš dar girdėjau, kad tie "vanagai" labai nori sulesti tavo kepenis.

Kiek žinau, autorius priklauso slaptai "vanagų" partijai, kuri planuoja atentatą prieš vyriausiąjį Lietuvos albiną.

Nu, Tomux, gerai pavarei.

a kodel avtorius nerašo kad viska išvoge žydaj ir paskiau apvoge letuva pabego i izraeli?