• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiaulių, tipiško Lietuvos provincijos miesto, bruožas – jį apipynusios legendos. Legendos gaubia 1236 metais prie Šiaulių įvykusį Saulės mūšį, legendos pasakojamos apie netoliese esančio Kryžių kalno atsiradimą.

119

Šiaulių, tipiško Lietuvos provincijos miesto, bruožas – jį apipynusios legendos. Legendos gaubia 1236 metais prie Šiaulių įvykusį Saulės mūšį, legendos pasakojamos apie netoliese esančio Kryžių kalno atsiradimą.

REKLAMA

Šiauliuose legendų nestokoja net miesto nusikaltėliai. Sovietmečiu legendos buvo pasakojamos apie spekulianto R. Šiukštos pasakiškus turtus. Vėliau legendiniu tapo Šiaulių „princų“ ketvertukas.

Apie juos, legendinius, ir ne tik nusikalstamo pasaulio šulus 2003-siais buvo rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.

Treningai neskatino mąstyti

Jau sovietmečiu vilniečiai, kauniečiai ir net klaipėdiečiai traukdavo per dantį šiauliečius – nė viename Lietuvos mieste nevaikščiojo tiek treningais „pasipuošusių“ jaunų vyrų, kiek Šiauliuose. Nieko nuostabaus – po karo Šiauliai buvo beveik visiškai sugriauti, tad daugumą sparčiai augusio industrinio miesto gyventojų sudarė persikėlėliai iš aplinkinių kaimų.

Kaimiečiams bei darbininkams importiniai treningai atrodė labai gražu ir ką čia bepridursi. Mobiliojo ryšio telefonų tuomet dar nebuvo, automobilius įpirkdavo tik apie 20 metų taupę keturiasdešimtmečiai, tad „kietų“ vaikinų atributai žiemą buvo importinė striukė „Aliaska“, o vasarą – suomiški treningai (būtinai su rutuliukais ant rankovių). Žinia, uniforma tapę treningai skatino ne mąstyti, o treniruoti raumenis.

REKLAMA
REKLAMA

Ilgus dešimtmečius Šiaulių nusikaltėliai nestebino intelektu – nebent brutalumu. Milicijos suvestinės, kurios su slaptumo grifu buvo duodamos komunistų partijos miesto sekretoriui, o ne miesto laikraščiui „Raudonoji vėliava“, mirgėjo pranešimais „pavogė“, „sumušė“, „atėmė“.

REKLAMA

Kita vertus, žurnalistams suvestinių ir nereikėjo – „Raudonajai vėliavai“ cenzūra draudė bent kiek daugiau rašyti apie nusikaltimus, kad užsienio žvalgyba bei vietiniai idėjiniai kvailiai manytų, jog sovietinis gyvenimas yra be ydų, nusikalstamumo nėra. Na, beveik nėra. Pavartę 20-40 metų senumo „Raudonosios vėliavos“ segtuvus veltui ieškotume pasakojimų apie miesto nusikaltėlius.

REKLAMA
REKLAMA

Tik nuolatinė rubrika „Nakvojo blaivykloje“ bei milicijos ieškomų vyrų, vengiančių mokėti alimentus, nuotraukos. Ką ten nusikaltėliai, jei cenzūra net nepraleido žinutės, jog miesto parke nutrūkęs atrakciono variklis užmušė besisupusią mergaitę. Suprantama, nei „Raudonoji vėliava“, nei juolab „Komjaunimo tiesa“ nerašė apie bene turtingiausią sovietmečio šiaulietį R. Šiukštą, kurio ekscentrišką gyvenimą iki šiol gaubia legendos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ankščiau spekuliantas, dabar – verslininkas

Šiais laikais R. Šiukšta būtų gerbiamas verslininkas, o sovietmečiu galėjo bet kurią dieną pakliūti už grotų, kas galop ir atsitiko. R. Šiukšta supirkinėjo iš Lietuvos ir net Baltarusijos trikotažo fabrikų sunkvežimiais grobiamus verpalus, iš kurių pogrindiniuose fabrikėliuose buvo mezgami megztukai. Pastaruosius realizuodavo po visą sąjungą pasklidęs čigonų tinklas. Kartais visa R. Šiukštos šeima elgėsi kaip tipiški šiauliečiai, pinigų turintys daugiau nei proto.

REKLAMA

Kartą po eilinio šeimyninio kivirčo R. Šiukštos žmona garaže sukapojo ir sudegino naują automobilį „Volga“. Pasak legendos, spekuliantas psichiatrijos ligoninės gydytojams mestelėjo tokį kyšį, kad šie moterį kaipmat pasiguldė į palatą be durų rankenų. Pasak liudytojų, Šiukštienė medikus pamalonino ne menkesne suma, tad jau po poros dienų buvo pripažinta „pasveikusia“ ir paleista namo. Žmona nuosavo namo garaže rado nupirktą naują volgą.

REKLAMA

Nuo tėvo neatsiliko ir paauglys sūnus – jis iš tėvo slaptavietės rublius vogė saujomis, o gimdytojas tiek turėjo grynųjų, jog net nepastebėdavo trūkumo! Už tėvo pinigus sūnus itin dosniai vaišindavo draugus, siausdavo Palangoje, kartą vienam nepilnamečiam bičiuliui gimtadienio proga nupirko... motociklą „Jawa“!

Kitas R. Šiukštos verslas – spekuliacija automobiliais, kurių pirkti važiuodavo tiesiai į gamyklą Gorkio mieste. Kalbama, jog kurį laiką tokiose kelionėse R. Šiukštą lydėdavo pažįstami Šiaulių milicijos vadovai, už ką jiems būdavo dosniai atsilyginama volgomis už simbolinę kainą ar net dovanai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau visų nenupirksi – kai gandas apie R. Šiukštos turtus pasiekė Vilnių, spekuliantas buvo suimtas. Kameroje jis ėmė kalbėti milicijos vadovams labai neparankius dalykus apie ryšius su jais bei padovanotuosius automobilius. Nežinia, kažkieno valia ar tai likimas, bet R. Šiukšta netrukus mirė susirgęs Tardymo izoliatoriaus kameroje.

Oficiali diagnozė – ūmiai išsivysčiusi kepenų cirozė. Prieš mirtį R. Šiukšta kameros draugams prasitarė ir apie šiurpius savo darbelius. Nusikaltėlis pasakojo pirkti automobilių kartais pasiimdavęs turtingą pakeleivį, kurį pakeliui nužudydavęs, kūną supjaustydavęs ir tol degindavęs lietlempe, kol nelikdavę jokios galimybės žmogų atpažinti.

REKLAMA

Tuomet kaulelius ir mėsgalių likučius užkasdavęs. Pašnekovai pasakoja, jog R. Šiukšta gyrėsi mokėjęs kūną sudeginti itin taupiai – su vos 2-3 litrais benzino. Nusikaltėlis išpliurpė ir apie nekruvinas suktybes. Kartais, kai verpalus ar megztinius parduodavo kitam spekuliantui, keliems savo jauniesiems pagalbininkams bei sargybiniams jis liepdavo pirkėją pasekti ir naktį pirkinius pavogti. R. Šiukšta žinojo, kad apvogtasis spekuliantas į miliciją nesikreips.

REKLAMA

Mirus turtingiausiam sovietmečio šiauliečiui jo legendiniai turtai išgaravo lyg kamparas. Namą bei jame rastą auksą konfiskavo teismas. Našlei atėjo sunkios dienos – moteris vienu metu net vagiliavo parduotuvėse, o sūnus susidėjo su narkomanais. Šiandien R. Šiukštą prisimena tik vyresnės kartos šiauliečiai.

Riškus nemėgo milicininkų

Po to iki pat Nepriklausomybės mieste buvo santykinai ramu. Žmogžudystės daugiausia būdavo buitinės, tik 1982 metų rudenį buvo nužudytas kriminalinės milicijos kapitonas Zigmas Meškauskas, kurį vagis Antanas Vitkus, pravarde Riškus, pasivijo gatvėje ir užmušė, tuo išreikšdamas nemeilę ne tiek šiam konkrečiam žmogui, kiek visai milicijai. Už tokį tais laikais negirdėtą poelgį Riškus buvo sušaudytas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartu su ekonomine suirute pirmais Nepriklausomybės metais teisėtvarkoje pirmiausia pasireiškė teisinis nihilizmas, kurį dešinieji politikai skatino, o kairieji bijojo prieštarauti, kad nebūtų apšaukti komunistais. 1990-aisiais Krašto apsaugos instruktorius šiaulietis Žilvinas Razminas užpuolė kolūkio prie Šiaulių partinę sekretorę J. Kučinskienę, atėmė kažkokius parašus už vieningą SSRS, grasino ją pakarti. Už išpuolį Ž. Razminui nieko nebuvo, tad jis visai įsisiautėjo.

REKLAMA

Politinės bylos

Dar nespėjus sukrešėti 1991-ųjų sausio 13-ąją Vilniuje pralietam žmonių kraujui, sausio 15-ąją ginkluotas Ž. Razminas apiplėšė Šiaulių miesto muziejų – pagrobė kelis Antrojo pasaulinio karo ginklus neva Parlamento gynybai. Keisčiausia, jog ginklai buvo netinkami naudoti, be to, juos buvo galima gauti civilizuotai, be skandalo.

Dabar, praėjus tiek laiko, aiškėja, jog Ž. Razmino bei kitų ultrapatriotų išpuoliai galėjo būti inspiruoti KGB ir tikra laimė, jog Rusijos imperinės jėgos struktūros nepasinaudojo proga mažai respublikai užvožti geležiniu kumščiu. O tada įbauginti bei sutrikę muziejininkai skundžiasi Vilniui, tačiau iš ten – tyla.

REKLAMA

Tyla ne visada gera byla – kartais subrandina vėtrą. Po kelių mėnesių, 1991-ųjų gegužę, ką tik iš LKP susikūrusios LDDP mitinge Šiauliuose nugriaudėja keli sprogimai. Šįkart buvo sužeista moteris. Policijos tyrimas vėl vedė Ž. Razmino kompanijos link, tačiau tyrimo medžiagos bei renginio vaizdo kasečių staiga pareikalavo tuo metu A. Paulausko vadovauta Generalinė prokuratūra ir viskas tuo baigėsi.

Šiauliuose buvo dar viena legendinė kriminalinė-politinė byla: 1992-ųjų vasarį soduose prie Šiaulių policija surado iš SSRS karinio dalinio pavogtą 51 dėžę su 5 000 sviedinių, tarp kurių buvo keli šimtai reaktyvinių. Šiaulių rajono vyriausiasis prokuroras leido sprogmenis grąžinti SSRS kariams, kas ir buvo padaryta.

REKLAMA
REKLAMA

Policija tyrė ne tiek vagystę, kiek ieškojo plepio pareigūno, apie skandalą pranešusio žiniasklaidai. Po dviejų dienų tuometinis vidaus reikalų ministras P. Valiukas įsakė spaudai (ne tik Šiaulių) nebeduoti policijos suvestinių, o pats netrukus pareiškė, jog „Lietuvoje mafijos nėra, yra tik organizuotos nusikaltėlių grupės, kurioms skelbiame karą“.

Tyrimas dėl sprogmenų vagystės irgi buvo užgniaužtas sostinėje. Nors patriotai ir šaukė, kad sprogmenys buvo pavogti Lietuvai ginti, tačiau vienas iš tuometinių Šiaulių policijos vadovų korespondentui neseniai prasitarė, jog dalį pavogtųjų sviedinių, atrodo, buvo spėta parduoti čečėnams.

Treningai patogiausia apranga jautiesi laisvas ir nesuvarzytas...
Jei nori kad tavo kliedesius išspausdintų būtinai parašyk kad dėl visko kalta SSSR ir KGB ir tavo triedalai jau eteryje
Nuo proto.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų