Valdant Tėvynės sąjungos koalicinei Vyriausybei bankrutuojančioje padėtyje atsidūrė net 2 aviakompanijos. Valdžia tik linkčioja galvas, o prieštaringai vertinamas Latvijos verslininkas „išdūrė“ savo šalies Vyriausybę ir jau pučia miglą į akis lietuviams, praradusiems savo nacionalinį vežėją. Šiek tiek daugiau nei prieš savaitę pompastiškai pranešęs apie naujos skrydžių bendrovės steigimą Lietuvoje, prieštaringai vertinamas Latvijos verslininkas Bertoltas Flikas pakeitė planus – lietuviai ir toliau bus tranzitiniai keleiviai.
Palaidojo nacionalinį vežėją
Lietuvių išmintis byloja: „Įsileisk kiaulę į bažnyčią – užlips ant altoriaus“. Vyriausybę turėjo pamokyti neseniai šalį supurtęs skandalas, kai tūkstančiai žmonių dėl skrydžių bendrovės „Star1 Airlines“ kaltės negalėjo grįžti namo. Lietuvos Vyriausybei į bankrotą pastūmėjus „FlyLAL“, šalis neteko didžiausios savo aviakompanijos, Vilniuje sumažėjo ne tik tiesioginių skrydžių į daugelį Europos miestų, bet ir pasiekti Lietuvą turistams iš kitų šalių pasidarė sunkiau. Lietuvos piliečiai jau antri metai tarsi pakeleiviai priversti rinktis Rygos oro uostą, mat Baltijos šalių rinkoje įsitvirtino Latvijos kompanija „airBaltic“, aplink kurią Latvijoje šiuo metu verda ne mažesnės aistros nei Lietuvoje aplink „Star1 Airlines“. Maža to, „airBaltic“ skandalas įtraukė jau ir Lietuvą, nes „airBaltic“ prezidentas Bertoltas Flikas, ignoruodamas Latvijos Vyriausybę, pareiškė planus Vilniuje įsteigti naują skrydžių kompaniją. Atrodo, kad šiuo pigiu triuku B.Flikas tik pasinaudojo.
Užmovė apynasrį valstybei
„airBaltic“ bendrovės 52,6 proc. akcijų valdo Latvijos valstybė, o 47,2 proc. B.Fliko valdomos „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS). Būtent BAS vadovai, įskaitant ir B.Fliką, Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė norą Lietuvoje įsteigti naują oro vežėją. Visa tai vyko tuo metu, kai Latvijos Vyriausybė išreiškė susirūpinimą, kad ciniškai manipuliuodamas „air- Baltic“ vardu B.Flikas siekia tik asmeninės naudos. „airBaltic“ prezidento B.Fliko valdoma BAS pernai slapta nuo latvių visuomenės už 45 mln. Lt įsigijo „airBaltic“ prekės ženklą. Už jo nuomą Latvijos Vyriausybė BAS šiemet jau sumokėjo 130 tūkst. eurų (apie 450 tūkst. litų), o vėliau dar ir įkeitė šį ženklą Latvijos „Kraj bankui“ už asmeninės B.Fliko įmonės paskolas. Įkeitimas prekės ženklo grąžinimą „airBaltic“ daro beveik neįmanomą. Latvijos politikai tik skėsčioja rankomis. Atleisti B.Fliko iš „airBaltic“ prezidento posto valstybė negali, nes 2009 m. kovą papildytu „airBaltic“ akcininkų susitarimu kompanijos prezidentą gali atleisti tik „Baltijos aviacijos sistemos“. Derino steigimą su Vyriausybe? Dar didesnį Latvijos politikų pasipiktinimą sukėlė žinia, kad B.Flikas rengiasi steigti konkurenciją „airBaltic“ sudarysiančią skrydžių bendrovę Lietuvoje. Latvijos žiniasklaidai B.Flikas teigė, kad „airBaltic“ ir nauja „Baltijos aviacijos sistemų“ įmonė nekonkuruos tarpusavyje dėl Lietuvos rinkos. „Lietuvai reikalinga skrydžių bendrovė ir ji ją turės“, – tąsyk pareiškė B.Flikas. Ar tai reiškia, kad B.Flikas siūlo Lietuvai turėti nacionalinį vežėją, kokiu galėjo tapti „FlyLAL“ ? Buvęs Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šlesersas, kuris įtariamas neskaidriais ryšiais su B.Fliku, tikino, kad projektą B.Flikas „realizuoja su Lietuvos Vyriausybės žinia“. „Lietuva suteikė tokias sąlygas, kurių nebuvo įmanoma atsisakyti“, – aiškino A.Šlesersas. Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad su B.Fliku nebuvo derinamos jokios sąlygos, nes Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) išlygų nedaroma niekam.
Eligijus Masiulis: Atmetu visus įtarimus
Susisiekimo ministras E.Masiulis pripažįsta, kad nacionalinio vežėjo neturinčios Lietuvos piliečiai prarado galimybes patogiai keliauti.
Ministre, ar jums neskaudu, kad skrydžių prasme Vilnius tapo Europos užkampiu?
Be abejonės, keleiviai neturi to patogumo, kokį turėjo prieš 3–4 metus susisiekiant su Vilniumi iš kitų Europos miestų.
Lietuvai, neturinčiai nacionalinio vežėjo, verslininkas B.Flikas pasiūlė iniciatyvą steigti naują aviacijos kompaniją. Ką apie tai manote?
Apie nacionalinio vežėjo statusą kalbėti dar labai anksti. Paskelbta tik verslininko iniciatyva ir planas kurti tokią įmonę. Reikia palaukti, pažiūrėti, kokie bus tolesni jo veiksmai.
„Baltijos aviacijos sistemos“ Vilniaus oro uoste tikisi didelių nuolaidų. Juolab kad ir anksčiau kalbėta, jog mūsų sostinės paslaugos yra vienos brangiausių Baltijos regione.
Neketiname taikyti jokių išimčių ir lengvatų konkrečiai kompanijai. Mokesčių politika oro uoste pertvarkyta į kur kas palankesnę nei ji buvo prieš dvejus metus.
Tačiau B.Flikui, kuris yra vienas didžiausių „airBaltic“ akcininkų, Rygos oro uoste pavyko gauti kur kas palankesnių sąlygų, nors Vilniuje jos nebuvo taikytos „FlyLAL“ – Lietuvos kapitalo įmonei.
Sunku komentuoti, nes nesu įsigilinęs į tuos klausimus. Kiek žinau, Rygoje vyksta teisminiai ginčai.
„FlyLAL“ jau paskelbta bankrutavusia. Ministre, ką darytumėte šiandien kitaip, kad Lietuvai būtų bent nedidelė viltis turėti nacionalinį vežėją?
Šį klausimą peradresuočiau buvusiam susisiekimo ministrui, kuris turėjo visas galimybes šias problemas išspręsti iki manęs. Jei būčiau bent metus dirbęs iki to, ši kompanija nebūtų bankrutavusi.
Latvijos Vyriausybei ir B.Flikui ginčijantis nesijaučiate tapęs šio ginčo įkaitu?
Situacija domiuosi, kaip ir privalau tai daryti, tačiau įkaitu nesijaučiu.
Kalbant apie naująją B.Fliko bendrovę, kokie yra jūsų asmeniniai interesai?
Atmetu visus įtarimus, nes jiems tiesiog nėra jokio pagrindo.
Kardinaliai pakeitė nuomonę
Praėjus tik savaitei po pareiškimo, kad 2011 m. Lietuvoje skrydžius pradės nauja bendrovė, B.Flikas Latvijos žiniasklaidai suskubo pareikšti, kad jau nematąs pagrindo tokiai įmonei atsirasti. „Reikalingas tam tikras skaičius maršrutų iš sostinės, kad būtų ekonominė nauda, bet šiuo metu „air- Baltic“ neturi tiek lėšų, kad realizuotų tokį projektą“, – portalui nozare.lv apie kompanijos steigimo Lietuvoje galimybes jau kalba B.Flikas. Jau po poros savaičių, po savo planų Lietuvoje atskleidimo, visa Latvijos žiniasklaida mirgėjo nuo naujos informacijos, kaip „airBaltic“ statys savo keleivių terminalą, kuris toliau vystys keleivių srautus Rygoje, ir kaip šiuo projektu susidomėjo 170 architektų iš viso pasaulio. Šis jo pareiškimas perša mintį, kad ponui B.Flikui Lietuvos keleiviai rūpi tiek, kiek kiaulei debesys, o kalbos apie nepriklausomą bendrovę, atrodo, buvo panaudotos tik kaip įrankis Latvijos Vyriausybei paspausti. Mat dieną prieš tai B.Flikas pareiškė, kad svarstytų Latvijos Vyriausybei priklausančio „airBaltic“ akcijų paketo (52,6 proc.) išpirkimą. Pastarasis jo noras atsirado po rugsėjo 22-osios, kai dabartinis Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir prašė ištirti, ar praėjusių metų BAS ir „air- Baltic“ susitarimai, kai susisiekimo ministru dar dirbo A.Šlesersas, nepažeidė Latvijos valstybės interesų. „Šie susitarimai suteikė per didelius įgaliojimus mažesniam akcininkui“, – teigė V.Dobrovolskis.
Turizmo sektorius patyrė nokdauną
Civilinė aviacija laikoma strategine šalies ekonomikos dalimi. Pavyzdžiui, nacionalinis oro vežėjas daro didelę įtaką bendrajam šalies produktui (BVP). Vien „FlyLAL“ iki bankroto sukurdavo apie 5–6 proc. Lietuvos BVP. Užsienio ekspertai apskaičiavo, kad nacionalinių oro linijų veikla apie 1,7 proc. padidina investicijas į šalį, o turizmo sektorius sulaukia gerokai daugiau svečių iš užsienio. Šalies ekonomikai „FlyLAL“ sugeneruodavo apie 1 mlrd. litų. Oro vežėjas didele dalimi palaiko ir šalies įvaizdį. Bankrutavusi „FlyLAL“ tiesioginiais reisais kasmet skraidindavo iki 800 tūkst. keleivių, tačiau jai bankrutavus Lietuvos piliečiai tapo tranzitiniais keleiviais, nes mūsų rinkoje įsitvirtino „airBaltic“. Rygos oro uostas šiuo metu tiek perkrautas, kad jau nesusitvarko su keleivių srautais. Vis dažniau pasigirsta skundų dėl nekokybiško „airBaltic“ aptarnavimo.
Ketino steigti ir anksčiau
Kęstutis Auryla, Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius
B.Fliko ketinimai įsteigti skrydžių bendrovę Lietuvoje man nebuvo netikėti. „airBaltic“, pradėjusi skrydžius iš Lietuvos, jau prieš kelerius metus siekė čia įsteigti tokią įmonę. Tai susiję su teise skrydžiams į trečiąsias šalis. Tai yra, pagal Europos Sąjungos direktyvą, skrydžiai Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, įskaitant ir ES nepriklausančias Norvegiją, Šveicariją ir Islandiją, yra laisvi ir neribojami, o vykdyti skrydžius į trečiąsias šalis (pavyzdžiui, Rusiją ir kitas) būtini tarpvalstybiniai susitarimai. Direktyva įpareigoja valstybes nares kontroliuoti ir prižiūrėti oro vežėjus. Pavyzdžiui, mes negalime leisti „airBaltic“ vykdyti skrydžius į Maskvą, Kijevą, Turkiją, nes kompanija priklauso Latvijai. Oro laivų registre „airBaltic“ jau buvo įregistravusi du savo lėktuvus, bet skrydžiai iš Lietuvos vyksta tik į ES valstybes. Ponas B.Flikas ir „Baltijos aviacijos sistemų“ vadovas K.Kirchheineris kol kas ofi cialiai nesikreipė į Civilinės aviacijos administraciją dėl vežėjo sertifi kato išdavimo, bet dalyvavo CAA pasitarime, kuriame norėjo sužinoti apie kompanijos sertifi kavimo procedūras.
Gediminas STANIŠAUSKAS
