Šiomis dienomis Lietuvos azerbaidžaniečiai mini 20-ąsias kruvinosios nakties Baku metines, kai sovietinis režimas įvykdė žiaurų nusikaltimą prieš Azerbaidžano tautą - 1990-ųjų sausio 20-ąją tūkstantinės karinės sovietų pajėgos įsiveržė į Azerbaidžano sostinę Baku, kad brutaliai pasmaugtų judėjimą už nepriklausomybę.
Specialiosios pajėgos, turėjusios nurodymą sustabdyti sovietų režimo griuvimą Azerbaidžane, baugino taikius gyventojus, išėjusius į gatves pareikšti savo protesto prieš savivalę, pasisakyti už savo tėvynės laisvę ir teritorinį vientisumą.
Kruvinąją naktį iš sausio 19-osios į 20-ąją Baku po sovietų tankų vikšrais ir nuo automatų kulkų žuvo daugiau nei 130 žmonių.
Tuomet nė viena sovietinė masinės informacijos priemonė net trumpiausia žinute nepaminėjo Baku tragedijos Tačiau tas faktas ir iš anksto suformuota Sovietų Sąjungos komunistų partijos politika Azerbaidžano tautos atžvilgiu sukėlė didelį Azerbaidžano žmonių protestą - tūkstančiai žmonių įsitraukė į kovą už laisvę, nepriklausomybę ir suverenumą.
Azerbaidžano žmones piktino ir tai, kad 1987-1989 metais Sovietų Sąjungos remiami Armėnijos separatistai reikalavo dalies Azerbaidžano teritorijos. Jie pradėjo vyti azerbaidžaniečius iš istorinės Azerbaidžano tėvynės - Karabacho. Tokią politiką rėmė Sovietų Sąjungos lyderiai.
Nacionalinis judėjimas Azerbaidžane tuomet tapo pačiu stipriausiu tuometinėje Sovietų Sąjungoje, ir sovietinis režimas į tai atsakė smurtiniais veiksmais. 1990 metų sausio 20-osios invazija smogė vidurnaktį ir negailėjo vaikų, moterų, vyresnių žmonių. Žuvo daugiau negu 130 civilių žmonių, 700 buvo sužeisti, 841 areštuotas. Tos žudynės įrašytos į Azerbaidžano istoriją kaip "Juodasis sausis".
Žmogaus teisių stebėtojai pažymėjo, kad prievarta, kurią panaudojo sovietų armija tą naktį prieš dvidešimt metų, buvo nelygiavertė žmonių pasipriešinimui ir nusipelnė visuotinio pasmerkimo.
Sausio 20-osios tragedija nebuvo pamiršta, bet pripažinta buvo tik po 4 metų - 1994-aisiais. Nuo to laiko Azerbaidžanas mini sausio 20-ąją dieną kaip didvyriško poelgio dieną, kuriuo žmonės apgynė savo laisvę, nepriklausomybę ir teritoriją.
Tada proga naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtas žuvusiųjų už Azerbaidžano laisvę ir nepriklausomybę atminimo vakaras. Kruviniems įvykiams Baku paminėti surengtoje spaudos konferencijoje, pokalbyje prie apskritojo stalo, žuvusiųjų pagerbimo iškilmėse dalyvavo Seimo nariai, valstybės ir visuomenės veikėjai, politikai, istorikai, politologai, diplomatinio korpuso, žiniasklaidos priemonių, tautinių bendrijų, atstovai, religiniai veikėjai.
Iškilmių pradžioje pagerbtas Sausio 13-osios aukų Vilniuje atminimas. Azerbaidžano bendruomenės vardu prie memorialo Antakalnio kapinėse padėti vainikai.
Turkijos Respublikos ambasados Lietuvoje patarėjas religijos klausimais Mustafa Azgiunas pasimeldė už žuvusiųjų atminimą.
Pranešimus skaitė azerbaidžaniečių bendruomenės Lietuvoje pirmininkas Machiras Gamzajevas, žinomi Lietuvos istorikai ir politologai Imantas Melianas, Tomas Čyvas, Ričardas Čekutis, Ramūnas Trimakas, Aidanas Praleika, karo žurnalistas Ričardas Lapaitis ir kiti.
Buvo demonstruotas dokumentinis filmas "Keliai į laisvę", atidaryta fotoparoda, kurioje užfiksuoti kraupūs vaizdai iš kruvinosios Baku nakties. Iškilmių dalyviams įteikta dokumentų ir nuotraukų rinktinė "Agresija. Baku-sausis-1990", Azerbaidžaniečių bendruomenės ir Azerbaidžano atgimimo partijos išleista Vilniuje tuoj po kruvinųjų sausio įvykių. Beje, vakaro metu prisiminta, kad tuometinė Azerbaidžano valdžia konfiskavo tūkstantį šios rinktinės egzempliorių, laimė, kad rinktinė buvo išspausdinta 10 tūkst. egzempliorių tiražu, ir yra pasiekusi daugelį Europos šalių ir jų parlamentų.
Nepriklausomu Azerbaidžanas tapo 1991 metais, žlugus Sovietų Sąjungai.
Sovietų kariškių veiksmai 1990-aisiais turėjo tapti įspėjimu nacionalistams ne tik Azerbaidžane, bet ir kitose SSRS respublikose.
Po metų panašų siaubą, sukeltą sovietų armijos, patyrė ir Lietuva, kurioje gindami Tėvynės laisvę savo gyvybes paaukojo 14 žmonių.
