Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su NSGK pirmininku – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Rytoj prasideda labai svarbus įvykis – NATO viršūnių susitikimas. Ko mes galime iš jo tikėtis, ir kokie rezultatai dėl Baltijos valstybių gynybos būtų sėkmės istorija Lietuvai?
Iš tikrųjų, milžiniškos diplomatijos pastangos davė vaisių. Jau dabar prelimenariuose dokumentuose yra po brigadą kiekvienoje Baltijos šalyje.
Brigada, kurios čia negali būti, nes mes nepasiruošę jos priimti.
Viską padarysime, kad būtume pasiruošę. Tikrai iš karto reikalausime plano, kad Krašto apsaugos ministerija sėstų kartu su Vokietija ir labai aiškiai susidėliotų, ką turime padaryti, kad per kuo įmanoma trumpesnį laikotarpį – metus, du ar tris – mes turėtume jau daugiau vokiečių vadovaujamos NATO brigados čia.
Kiek visko gali atsitikti per 3 metus. Ne tik gero.
Taip, bet yra kitas dalykas. Vis dėlto, Rusija yra įklimpusi Ukrainoje, ji patyrė daug nuostolių, nutolo nuo savo karinio lygio, kurį turėjo 5-7 metus, ji negali vienu metu kariauti antro karo, Kaliningrado srityje jie turi rimtų problemų ir nėra tokie stiprūs, kokie buvo iki šiol.
Skamba įdomiai, bet į tokį klausimą aš atsakau paprastai – turime šiek tiek laiko pasiruošti. Ne per daug, bet turime. Natūralu, kad infrastruktūriniai sprendimai nepasidaro per mėnesį. Bet jie gali pasidaryti per pakankamai greitą laiko tarpą.
Kitas labai svarbus dalykas – kaip bus nuspręsta ginti Baltijos valstybes. Štai Estijos premjerė Kaja Kallas neseniai sakė, kad jeigu bus taip, kaip buvo iki šiol, rusų kariuomenė ateis, viską nušluos, mes turėsime sudegintą žemę, turėsime nužudytus žmones, ir tada ateis NATO sąjungininkai ginti. Taip, kaip jūs sakot, ne po 180 dienų, bet jeigu tai atsitinka po mėnesio, po kelių savaičių, tai irgi ta pati problema?
Yra greitojo reagavimo pajėgos ir pirmame lygmenyje jos jau dabar turėtų reaguoti nuo 3 iki 5 dienų. Bet dabar yra nauji gynybiniai planai. Sudėliokime taip – stipriausia pasaulio žvalgyba yra Vakarų, tai mes turėsime aiškų įspėjimą, jeigu bus bandymas kažką daryti. Antra, mes turėsime aiškius planus su priskirtais pajėgumais, su divizijomis, kurios yra skirtos konkrečiai Lietuvai ginti.
Jau dabar yra greitojo reagavimo pajėgos, kurios gali reaguoti. Po reformos, vadinamosios NATO adaptacijos, bus dar aiškiau ir viskas greičiau. Sprendimų priėmimo laikas trumpės, atsižvelgiant būtent į tai, ką sakė ir premjerė. Aš manau, kad Estijos premjerė tikslingai sugrėsmino situaciją, pakėlė temperatūrą prieš NATO viršūnių susitikimą.
Bet yra galimas sprendimas, kuris mūsų netenkintų?
Taip. Jeigu nebus paminėta brigada, jeigu nebus paminėta oro gynyba ir galimybė priimti diviziją. Tai netenkins.
Apie oro gynybą tas pats klausimas. Mes neturime kaip laikyti tų lėktuvų.
Viena vertus, oro gynyba yra lėktuvai, bet kita vertus – priešraketinės sistemos. Kai kuriuos dalykus mes jau turime, bet be jokios abejonės, mes turime NATO lygmenyje sutarti, kad tai turi būti regioniniai sprendimai. Kalbėsime apie tai – net neturėkite abejonių.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
