Apie tai, kokios sankcijos laukia Lietuvos kaimynės, TV3 žinių „Dienos komentare“ papasakojo laikinasis Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Simonas Šatūnas.
Kokios sankcijos laukia Baltarusijos ir kas šiuo metu svarstoma?
Briuselyje tarp valstybių narių ir ES institucijų yra labai gerai suvokiama, kas vyksta rytiniame ES pasienyje ir ties mūsų siena. Visi supranta, ką daro Baltarusijos režimas, nes tai yra hibridinė ataka ne tik prieš kelias valstybes, bet prieš visą ES.
Antra, kas yra labai svarbu, tai absoliutus suvokimas, kad mūsų sienos yra ir ES sienos ir būtent todėl mums reikalinga parama ir bendras veikimas stabdant šitą ataką ir migrantų panaudojimą prieš mus.
Kalbant apie darbus, tai Briuselyje yra rengiamas naujas sankcijų paketas arba nauja banga. Ką reikia pabrėžti, kad iki šiol yra sukurtas toks teisinis dokumentas „Baltarusijos sankcijų režimas“, kuriame yra du kriterijai, pagal kuriuos gali būti sankcionuojami asmenys arba įmonės. Pirmas yra dėl žmogaus teisių pažeidimo, o antras dėl prisidėjimo prie A. Lukašenkos režimo išlaikymo.
Sutarta, kad atsiranda trečias kriterijus ir jį pirmadienį ministrai tikimės patvirtinti, pagal kurį galima sankcionuoti asmenis ir įmones, tai yra nelegalių migrantų panaudojimas kertant ES išorines sienas. Kitas žingsnis yra tas, kad renkami įrodymai, kurie asmenys ar įmonės vienaip ar kitaip dalyvauja tokioje nelegalių migrantų gabenimo schemoje: kas iš to pelnosi, kas tai skatina ir tarp valstybių narių toliau vyksta diskusijos, renkami įrodymai ir faktai, kas prisidėjo ir kas turėtų būti sankcionuojamas. Pirmiausia, tai yra asmenys, konkretūs pareigūnai ir, antra, tai juridiniai vienetai arba juridinės įmonės, kurios yra dažniausiai tam tikros turizmo įmonės ir kiti objektai, kurie priiminėja migrantus ir, žinoma, čia taip pat kalbama apie aviacijos sektorių.
Link ko linkstama su „Belavia“, kokios realiausios sankcijos bus siūlomos šiems oro vežėjams?
Paprastai sankcijos būna labai aiškios tiems, kurie tampa arba būna sankcionuojami. Jeigu asmenys, tai jiems apribojamas atvykimas į ES, jie negali patekti, negali keliauti, ir antras yra sąskaitų įšaldymas.
Apie „Belavia“ nenorėčiau konkrečiai kalbėti, bet jūs žinote, kad šita kompanija nuomoja ir spauda rašė ne kartą, orlaivius tam tikrose ES šalyse, įsikūrusiose lizingo kompanijų. Tai, matyt, jeigu „Belavia“ taps sankcionavimo objektu, tokiu atveju tie orlaiviai bus nenuomojami ir nebus tęsiamos lizingo sutartys.
O kaip bus su trečiosiomis šalimis? Šiandien girdėjome, kad „Turkish Airlines“ sieks, jog nebūtų naudojami skrydžiai tiems nelegalams gabenti į Baltarusiją, bet tada kaip su kitomis avialinijomis, tokiomis kaip „Emirates“? Į kokias pagaliau šalis yra išsiųsti ES atstovai kalbėtis?
Šiuo metu Europos Komisijos viceprezidentas Margaritis Schinas yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir toliau keliaus į kitas Artimųjų Rytų valstybes, tai yra Libaną, Iraką, Egiptą ir kitas, iš kurių galima tikėtis toliau besitęsiančio srauto ir kitų skrydžių.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
