Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs nutarimą dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo kai kurių nuostatų konstitucingumo.
Prašoma ištirti, ar teisinis reguliavimas, kai buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjams, dirbusiems maksimalią devynerių metų kadenciją, skiriama mažiausia Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyta pensija - tik 10 procentų teisėjo darbo užmokesčio dydžio paskirtos teisėjų valstybinės pensijos, neprieštarauja Konstitucijai. Bus skelbiama ir tai, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostatos, kad pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų sumos maksimalus dydis diferencijuojamas tik kas penkerius teisėjo darbo stažo metus. Bus skelbiama ir tai, ar teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo mechanizmo ir teisėjo valstybinės pensijos dydžio bei šios pensijos ir kitų tam pačiam asmeniui paskirtų pensijų maksimalaus dydžio sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai.
Šioje byloje sujungti trys prašymai.
Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kad Konstitucinio Teismo teisėjo maksimali devynerių metų kadencija nelaikoma pakankamu savarankišku pagrindu skirti maksimalaus dydžio teisėjų valstybinę pensiją, neprieštarauja Konstitucijai.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonių, ar tai, kad asmenims, buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją, skiriama mažiausia Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyta pensija - tik 10 procentų teisėjo darbo užmokesčio dydžio, atitinka iš Konstitucijos kylantį reikalavimą diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos.
Abejonė kyla ir dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, kad teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio, konstitucingumo.
Pareiškėjas prašo iširti, ar ši nuostata nepaneigia konstituciniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais pagrįstų lūkesčių, kad pensija iš tikrųjų priklausys nuo teisėjo atlyginimo dydžio, ir nesumenkina pačios teisėjų nepriklausomumo garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams. Prašyme teigiama, jog faktiškai mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis priklauso nuo to, kokias ir kokio dydžio pensijas asmuo gauna pagal kitus įstatymus, ir tai, kad teisėjų valstybinės pensijos realiai yra gaunama tik tam tikra paskirtos sumos dalis, rodo, jog teisėjo nepriklausomumo garantija tėra nominali.
