Kauno miesto švietimo ir ugdymo sistemoje, nuo 2005 metų besitęsiant miesto mokyklų tinklo pertvarkai, įvyko nemažai permainų. Veik visos jos, kaip pažymi Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas dr. Antanas Bagdonas, sulaukia ir pasipriešinimo.
Neabejojama, kad bus sulaukta kritikos ir pertvarkai įžengus į baigiamąjį etapą. Todėl lemiami sprendimai bus priimami tik gerai įsiklausius į mokyklų bendruomenių, moksleivių tėvų nuomones, jas išanalizavus ir apibendrinus. Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistai numato susitikti su visų žadamų reorganizuoti vidurinių mokyklų bendruomenėmis ir aptarti miesto mokyklų tinklo pertvarkos klausimus bei perspektyvas.
Mokyklų tinklo pertvarkos tikslas - pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, padidinti prieinamumą ir socialinį teisingumą, sukurti efektyvesnę ir darnesnę švietimo sistemą. Anot skyriaus vedėjo, per keletą pastarųjų metų Kauno miesto švietimo sistemoje įvyko nemažai teigiamų pokyčių.
"Aukuro" vidurinė mokykla prijungta prie Pilėnų vidurinės mokyklos, "Šaltinio" pagrindinė mokykla prijungta prie Kovo 11-osios vidurinės mokyklos, A. Timinskio ir A. Puškino vidurinės mokyklos sujungtos į vieną A. Puškino vidurinę mokyklą. Darželiai mokyklos - "Giliukas", "Saulutė", "Tukas", "Žara" ir kt. - tapo ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. Vaišvydavos, J. Žemaičio-Vytauto, Vydūno mokyklos tapo pagrindinėmis.
Penkios vidurinės mokyklos pertvarkytos į viešąsias katalikiškas vidurines mokyklas - tai šv. Mato, "Ąžuolo", "Vyturio", J. Urbšio ir Julijanavos mokyklos. Tačiau norint joms turėti 11 ir 12 klases, būtina vidurinio ugdymo programos akreditacija. Ją mokykloje vykdo akreditavimo ekspertai, kuriuos deleguoja Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos institucijos.
"Ekspertai akreditaciją vykdo pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus kriterijus, vertina mokymosi sėkmingumą ir pasiekimus, ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybes ir kitus dalykus. Aktualu tai, kad vienas iš kriterijų nurodo, jog mokykloje turi būti sukomplektuotos ne mažiau kaip trys vienuoliktos klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai. Todėl anksti dar manyti, kad visos katalikiškos vidurinės mokyklos virs gimnazijomis, kuriose galima mokytis nuo 1 iki 12 klasės", - pabrėžia dr. A. Bagdonas.
Didėja Kaune ir keturmečių gimnazijų tinklas. Jį papildė J. Basanavičiaus vidurinė mokykla, kuri 2009 m. rudenį sėkmingai įgyvendino akreditaciją. Numatyta A. Smetonos, A. Puškino ir Veršvų vidurinių mokyklų akreditacija. Jeigu jos bus akredituotos, taps gimnazijomis.
Siekiant užtikrinti ugdymo proceso kokybę ir mokymosi tęstinumą, mokyklų tinklo pertvarka turi būti įvykdyta iki 2012 m. Dėl mokinių skaičiaus Kaune mažėjimo yra nemažai mokyklų, kurių vienuoliktoms klasėms sukomplektuoti trūksta besimokančiųjų. Todėl Eigulių ir Vaižganto vidurinėse mokyklose tos klasės jau praėjusių metų rudenį nebuvo komplektuotos. Beje, yra mieste ir daugiau mokyklų, kur trūksta moksleivių. Numatoma ir nuo ateinančių mokslo metų pradžios - 2010 m. rugsėjo 1 d.- šiose mokyklose nebekomplektuoti vienuoliktų klasių.
Sprendimus dėl mokyklų tinklo pertvarkos visada svarsto darbo grupė Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrajam planui įgyvendinti.
Savivaldybės tarybos Švietimo, sporto ir ekologijos komitetas bei administracijos Švietimo ir ugdymo skyrius inicijavo viešas diskusijas dėl mokyklų tinklo pertvarkos seniūnijose, mokyklų bendruomenėse.
Kauno mokyklų tinklo pertvarkos klausimai, primena ELTA, apsvarstyti Seime, dalyvaujant Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, švietimo ir mokslo ministrui bei įvairių savivaldybių atstovams. Buvo sutarta, jog būtina toliau tęsti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarką, siekiant pirmiausia užtikrinti ugdymo proceso kokybę.
