Priežastis, dėl ko pradedama svaigintis yra tik viena: tai supratimas, kad esi menkesnis už savo bendraamžius! O tas nepilnavertiškumas susiformuoja dėl dykinėjimo. Tokie paaugliai auga gaudami viską, padėtą tiesiai ant lėkštutės. Patiems nereikia įdėti jokių pastangų. Jie įpranta tinginiauti, todėl tingi net mokytis ir skaityti knygas. O ilgainiui dykinėjimas pasidaro nuobodus! Tada ir pradedama ieškoti malonumų svaigaluose.

Visokių narkomanijų prevencijos kelias yra tik vienintelis, - reikalauti, kad paaugliai namuose dirbtų nors ir pačius paprasčiausius buitinius darbus (pvz., suplautų indus, padengtų stalą, priskustų bulvių, nušluostytų dulkes, išsiurbtų kilimą, pasiklotų savo lovą ir t.t.). Tik darbas gali apsaugoti nuo klystkelių! Nebus kada nuobodžiauti! Be to tėvams buityje padedantis vaikas net ir mokosi uoliau. JAV mokslininkai apie tai jau seniai kalba. Skaičiau, jog net JAV aristokratai, bijodami, kad vaikai neįprastų dykinėti, per atostogas juos siųsdavo padirbėti į fermas prie kiaulių ar karvių. Tėvai norėjo, kad vaikai įsisąmonintų, jog pinigus reikia užsidirbti patiems, o ne gauti veltui. Mačiau buvusio JAV prezidento Džordžo Bušo vyresniojo nuotrauką, kai jis paauglystėje stovi šalia kiaulių. Taip pat mačiau ir būsimojo D.Britanijos karaliaus princo Viljamso nuotrauką, jam stovint šalia karvės užpakalio. Darbas žmogų puošia! Šią aksiomą jau seniai suprato Vakarų pasaulis! Ten vienodai bendrauja iškilus visuomenės veikėjas su santechniku. Pas mus, deja, supratimas kitoks. Esi neturtingas, tai esi runkelis, paniekos vertas plebėjus. O tokį galima ir apmauti, pasisavinant jo akcijas už investicinius čekius, nuperkant pigiai jo butą prestižinėje vietoje ir t.t.