Albinas Čaplikas VL žurnalistas
Sodyba Veiverių seniūnijoje tampa garsenybe, nes dėl valdininkų abejingumo ir atsakomybės stokos neliko kelio į jaunos šeimos namus.
Kai jauna šeima nusprendė persikelti į paveldėtą sodybą, paaiškėjo, kad dėl žemėtvarkininkų klaidų automobiliu jos pasiekti neįmanoma, nes projektuose kadaise buvusio keliuko neliko, todėl ūkininkai jį suarė. Jaunai šeimai liko vienintelis ryšys su civilizuotu pasauliu – su vaikais blaškytis tarp geležinkelio bėgių ir 400 metrų klampoti dirvonu iki artimiausio žvyrkelio.
Kraustosi per bėgius
Važiuodamas traukiniu iš Kazlų Rūdos į Kauną, pamačiau keistą vaizdą: artėjant Mauručių stotelei prie bėgių stovėjo vyras su lova ir kažkokiu kitu daiktu. Žmogus šluostėsi prakaitą ir laukė, kol traukinys prabildės. Nuobodžiaujančiame vagone nuvilnijo juoko banga. Tikrai keistas vaizdas: viduryje lauko stovi vyras su lova! Traukinys net sulėtino greitį, pagalvojome, kad šiuo vaizdu susidomėjo ir mašinistas. Tik vėliau sužinojau, kad traukinys greitį sumažino neatsitiktinai: pastaraisiais metais tarp Veiverių ir Mauručių gyvenviečių įvyko kelios skaudžios nelaimės – žuvo du po traukiniu patekę žmonės. Pasak netoliese ūkininkaujančio Martyno Butkevičiaus, būta ir daugiau nelaimių, tačiau kitos baigėsi palyginti laimingai.
Tik neseniai sužinojau, kodėl ir kur tas žmogus laukais tempė lovą ar kažkokį panašų baldą. Jaunas vyras į savo sodybą per geležinkelio bėgius gabeno ir kitus daiktus, būtinus gyvenant sodyboje. „Stengiuosi daiktus įsigyti vasarą, kai sausa. Laukais automobiliu privažiuoju prie geležinkelio, o tada dairausi, kad nepatekčiau po traukiniu. Taip ir tempiu daiktus vienas ar su pagalbininkais per geležinkelio bėgius“, – pasakojo 33-ejų UAB „Agrokoncernas“ mašinistas Mindaugas Eitutis. Taip į sodybą pateko ne tik lovos, bet ir šaldytuvas, televizorius, spintos, kiti baldai bei daiktai.
Iki artimiausio žvyrkelio – 400 metrų
Šioje sodyboje, viduryje laukų ir prie pat geležinkelio, Mindaugas su metais jaunesne žmona Daiva gyvena jau 10 metų. Čia gimė ir abu sūnūs – antrą klasę Veiverių gimnazijoje lankantis Eimantas ir trečius metus įpusėjęs Greitutis. Daiva Eitutienė pasakojo, kad šią sodybą paveldėjo iš savo motinos, kuriai ji atiteko mirus broliui. Praėjus septyneriems metams konditerio specialybę įgijusi Daiva ištekėjo už Mindaugo ir jauna šeima nusprendė susisukti nors ir kuklų, bet savo lizdą. Taip jie pateko į paveldėtą sodybą, tarsi prilipusią prie pat geležinkelio. O tuo metu Lietuvoje žemes išsijuosę raikė žemėtvarkininkai. Tikėtina, kad būtent dėl jų sprendimo jau prieš 15–17 metų projektuose ir kituose dokumentuose neliko per laukus vingiuojančio keliuko, trukdančio sudaryti sklypus. Daivos motina dar bandė ieškoti teisybės, bet, kaip toje pasakoje, jos nepavyko rasti.
„Prienų valdininkai ją siuntė aiškintis į Veiverius, o veiveriškiai – į Prienus. Taip kelis ratus apsukusi moteris nuleido rankas. Po to teisybės ieškojau aš, valdžios keisdavosi, bet nė viena netesėjo pažadų“, – sakė Mindaugas.
Su civilizuotu pasauliu liko vienintelis susisiekimas per geležinkelį, o po to – dar 400 metrų ūkininko žeme iki žvyrkelio. Taip žingsniuodama per geležinkelio bėgius užaugo ir jaunoji Eitučių karta – sūnus Eimantas pradėjo lankyti mokyklą Veiveriuose. Kiekvieną rytą tėvas arba motina su sūnumi priversti blaškytis tarp pralekiančių traukinių. Gyvenimas Lietuvoje sparčiai keičiasi, net Veiveriai gražėja, o Eitučių sodyba tapo savotiška garsenybe: juk šiais laikais Lietuvoje ne tiek daug sodybų, į kurias nevestų nė vienas kelias. Tačiau šįmet vienas įvykis paskatino jauną šeimą dar kartą kilti į kovą dėl savo teisių.
Atkirs europinė vėžė
Nors Lietuvos Vyriausybės atstovai šalies piliečiams į akis meluoja teigdami, kad dar nesibaigė mūšis dėl europinės vėžės „Rail Baltica“ maršruto, nuošalioje sodyboje gyvenantys Eitučiai jau žino, kad ši vėžė eis ne per Vilnių, bet per Mauručius ir per Kauną. Ši naujiena paaiškėjo, kai šalia jau veikiančių dviejų vėžių geležinkeliečiai išdėliojo bėgius dar ir trečiajai, europinei. Jei abejotų dėl maršruto, tokių darbų nesiimtų. Taigi Eitučių gyvenimas žada gerokai pasunkėti – reikės žingsniuoti jau ne per dvi, bet per tris geležinkelio linijas, o ateityje – gal net per keturias. „Be to, traukinių padaugės, ypač europiniai važiuos greičiau. O mes juk kiekvieną dieną žingsniuojame per geležinkelio vėžes: tėvui reikia skubėti į darbą, o sūnų reikia nuvežti į mokyklą“, – guodėsi Daiva Eitutienė. Kai ateina laikas atsivežti malkų, Mindaugas pagalbos prašo ūkininkų, tačiau didžiausia problema būna tada, kai nutikus bėdai neįmanoma prisikviesti greitosios medicinos pagalbos. Juk medikai iki sodybos laukais neklampos. Taigi kilus bėdai lieka išklausyti tik gydytojų konsultacijų, o išaušus patiems keliauti į polikliniką.
Kas pagelbės jaunai šeimai?
Kai vasario pradžioje Veiverių seniūnijoje įvyko susitikimas su „Rail Baltica“ projektuotojais bei Prienų rajono savivaldybės administracijos valdininkais, Mindaugas Eitutis dar kartą pakilo į kovą dėl savo teisių. Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas skėsčiojo rankomis, tikino neturintis pinigų žmogui pagelbėti ir klausė, kodėl tas jaunas žmogus apie savo bėdą anksčiau nepranešė.
„Veiverių seniūnas visada taip atsako į klausimus. Štai žiemą, kai paprašau nuvalyti žvyrkelį, iki kurio 500 metrų savo rankomis atkasu sniegą, seniūnas atkerta, kad prašyti reikėjo anksčiau. Bet juk negaliu prašyti iš anksto, kol neužpustė“, –apie nesutarimus su seniūnu pasakojo Mindaugas Eitutis.
Susirinkime dalyvavusi Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė pažadėjo jaunai šeimai pagelbėti. Praėjo du mėnesiai, bet ar kas nors pasikeitė? „Gavome atsakymą, kad mūsų prašymas persiųstas į Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrių. Dabar turime dar kartą prašyti, kad būtų suprojektuotas kelias į mūsų sodybą. Tačiau mūsų turimuose dokumentuose toks kelias nurodytas. Kodėl jis dingo žemėtvarkininkų dokumentuose?“ – stebėjosi Mindaugas.
Žinoma, kelią projektuose nesunku pažymėti. Tačiau niekas net neužsimena apie tokio kelio tiesimo finansavimą. Kas sumokės? Seniūnas tikina tokių lėšų neturintis, nors dėl šiltos žiemos šįmet pavyko šiek tiek lėšų sutaupyti. Žemėtvarkininkai už savo klaidas iš savo kišenės, žinoma, nesumokės, o Prienų savivaldybės atstovai susirinkime pasakė, kad lėšų tokiems darbams savivaldybės biudžete kol kas nėra. Ūkininkas ir rajono tarybos narys Martynas Butkevičius ragino pinigų paieškoti „Rail Baltica“ rangovų kišenėje: „Geležinkelininkai prie Eitučių sodybos turės įrengti brangiai kainuojančius garso atitvarus. Štai aš ir siūlau nerengti tų aitvarų, o už sutaupytus pinigus apskritai perkelti šią nedidelę sodybą.“
Ūkininkas neatmetė ir galimybės griebtis paskutinio gelbėjimosi šiaudo - kreiptis pagalbos į Mindaugo Eitučio darbdavius. „UAB „Agrokoncernas“ vadovai panorėję tikrai rastų lėšų perkelti savo darbuotojo sodybą. Bandysime kreiptis pagalbos“, –savo idėją atskleidė jaunos šeimos vargus matantis ūkininkas Martynas Butkevičius.
