Šių metų akcijų rinkos indeksų raida buvo gana nuosekli – kilimo tendenciją trumpam buvo pažeidęs tik „Brexit“ sprendimas, tačiau paskutinę rimtą korekciją rinkose matėme tik metų pradžioje. Stebint rinkos parametrus, dabartinė korekcija neturėtų stebinti – po nuoseklaus kilimo paprastai ateina momentas, kai rinkos dalyviai nustoja pirkti ir išparduoda, ką nusipirkę, tokiu būdu fiksuodami uždirbtus pelnus. Kaip neretai nutinka tokiais atvejais, šiuo metu krenta ne tik akcijų kainos, bet ir obligacijų, naftos, pramoninių metalų kainos, rizikingesnėmis laikomų valiutų kursai ir net aukso kaina. Kokia gi yra šio sujudimo priežastis? Kaip ir įprasta tokiais atvejais, ji gana neapibrėžta. Pirmiausia, tai lūkesčiai dėl centrinių bankų veiksmų.
Ketvirtadienį įvykęs Europos centrinio banko (ECB) posėdis nieko įdomaus nežadėjo. Nelaukėme nei palūkanų pokyčių, nei svarbių pranešimų spaudos konferencijos metu. Vienintelis lūkestis buvo išgirsti ECB nuomonę ir gaires dėl galimo kiekybinio skatinimo programos plėtimo, nes rinkoje jau kurį laiką buvo juntamas superkamų vertybinių popierių stygius. Posėdis iš dalies atitiko lūkesčius – nepateikė jokių naujienų ar netikėtumų. Paklaustas apie kiekybinio skatinimo programos, kuri turėtų pasibaigti kitų metų kovą, ateitį, ECB prezidentas Mario Draghi nebuvo linkęs atvirauti, tik pranešė, kad reikalui esant programa bus pratęsta. Taip pat buvo pranešta apie minimalias euro zonos BVP augimo prognozių korekcijas. Kadangi rinkos dalyviai pasigedo tikrumo dėl kiekybinio skatinimo programos ir pradėjo spekuliuoti dėl to, kad galbūt ECB yra nusivylęs kiekybinio skatinimo nauda, jau ketvirtadienį prasidėjo bruzdesys rinkoje. Penktadienį akcijų indeksai fiksavo 2-3 proc. kritimą, kuris tęsiasi ir šiandien.
Ne mažiau svarbų impulsą korekcijai davė tebesitęsianti diskusija, kad galbūt JAV Federalinė rezervų sistema (FED) gali netrukus pakelti bazinę palūkanų normą, o tai lemtų lėšų, nukreipiamų į finansų rinkas, brangimą. Dėl FED veiksmų spekuliuojama jau labai seniai, šiemet matėme įvairių krypčių lūkesčių, galiausiai jie dabar yra nusistovėję, kad per artimiausius mėnesius galime sulaukti bazinės palūkanų normos didinimo. O kai kurie ekonominės politikos formuotojai atvirai pasisako, kad JAV ekonomika gali perkaisti, jei tokia žemų palūkanų aplinka, kokią šiuo metu palaiko FED, artimiausiu metu nebus keičiama. Remiantis rinkos dalyvių lūkesčiais, tikimybė, kad FED kels bazinę palūkanų normą gruodžio mėnesį, siekia 60 proc.
Politinė situacija stabilumo rinkoms taip pat nesuteikia. Atrodo, tokie nuo finansų nutolę įvykiai, kaip Hillary Clinton plaučių uždegimas ar dar vienas Korėjos pusiasalio chuligano siautėjimas, neturėtų daryti įtakos pasauliniams finansų rinkų srautams, bet išties, jie daro nemenką įtaką. Sekmadienį sunegalavusi, o pirmadienį apie plaučių uždegimą paskelbusi kandidatė į JAV prezidento postą H. Clinton sukėlė rimtą susirūpinimą dėl galimo Donaldo Trumpo pozicijų stiprėjimo rinkimų kovoje. D. Trumpas yra akivaizdus rizikos veiksnys žvelgiant iš finansų rinkų perspektyvų. O Azijos akcijų rinkos kenčia dar ir nuo įtampos dėl Šiaurės Korėjos vykdomų branduolinio ginklo bandymų, kurių paskutinis, įvykdytas praeitą savaitę, buvo pats stipriausias iki šiol.
Kas toliau? Nors dabartinis rinkų kritimas visiškai atitinka korekcijos požymius, ir kyla natūralus klausimas, kur gi bus nukreipti pinigai, gauti pardavus įvairias finansines priemones, kuomet net ir už pinigų laikymą sąskaitoje gali tekti primokėti, labai gali būti, kad nuoseklaus akcijų kainų kilimo gali tekti palaukti. Tikėtina, kad įeiname į padidinto jautrumo laikotarpį, kuomet akcijų rinkų svyravimai išliks didesni nei ramiais periodais. Tiesiog dėl to, kad šis ruduo tikrai nežada būti ramus – nei politiniu, nei centrinių bankų veiksmų atžvilgiu. Manome, kad vidutiniu laikotarpiu svaresnio akcijų rinkų kilimo galimybės jau yra išsemtos, ir šiais metais akcijų rinkose reikėtų elgtis atsargiau.
