Kol kas nėra priemonių, kurios galutinai išspręstų vieną opiausių įkalinimo įstaigų problemų – visiškai sustabdytų draudžiamų kaliniams turėti daiktų patekimą į „zoną“.
Nėra dienos, kad į vieną ar kitą Lietuvos įkalinimo įstaigą nebūtų bandoma perduoti nuteistiesiems draudžiamų daiktų. Prieš 4 metus sugriežtinus siuntinių kaliniams perdavimo tvarką, šių įstaigų darbuotojų didžiausias galvos skausmas – per tvoras svaidomi paketai. Dažniausiai – mobilieji telefonai su jų priedais.
„Zonos“ pareigūnai tegali pasvajoti apie pačias aukščiausias ir saugiausias, nepraeinamiausias tvoras, kurių kalinių pagalbininkai neįveiktų jokiomis svaidyklėmis.
Antra vertus, sulaikytiems metikams, kaip juos vadina pareigūnai, už tai gresia administracinė byla ir bauda nuo 100 iki 250 litų. Ji yra maža.
„Tie metikai patys sako, kad tokia bauda jiems juokinga, – „Akistatai“ teigė Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca. – Štai liepos 8-ąją mes jau antrą kartą sulaikėme tą patį metiką – Kalvarijos savivaldybės Jonų kaimo gyventoją. Jis tiesiai šviesiai nusišaipė į akis: „Mėtysiu tiek, kiek pats norėsiu – kas man tie 200 litų!“
Paketą nuskraidino „patranka“
Tas įžūlus Jonų kaimo gyventojas – tai Edmundas Valenta (36 m.), kurį policijos pareigūnai dabar ironiškai vadina dar ir patrankų gamintoju.
Kalvarijos policijoje jau seniai pažįstamas vyras vėl į pareigūnų rankas įkliuvo birželio pradžioje, kai buvo sulaikytas į Marijampolės „zoną“ nuskraidinęs paketą su mobiliuoju telefonu.
Tris vyrus, tą rytą važiuojančius Stoties gatve, Marijampolės pataisos namų kaimynystėje, pastebėjo patruliavę šios įstaigos pareigūnai. Jie atkreipė dėmesį, kad iš automobilio „Mazda 323“ kyšo juodas vamzdis, matomas per galinių durelių langą.
Patruliai, stebėdami automobilį, pamatė, kaip šis stabtelėjo važiuojamojoje kelio dalyje netoli įkalinimo įstaigos ir iš vamzdžio buvo paleistas šūvis. Akimirksniu į „zoną“ nuskriejo paketas.
Patruliai nusivijo šaulius ir tuoj pat sustabdė. Paaiškėjo, kad automobilio ekipažas turėjo savadarbį prietaisą – „patranką“. Keleivis E. Valenta prisipažino kartą iššovęs į pataisos namų teritoriją iš tos „patrankos“.
Tuo metu kiti pareigūnai „zonoje“, kalvės kieme, surado atskriejusį paketą su mobiliojo ryšio telefonu jame. Kam jis buvo skirtas, liko neišduota.
Marijampolės rajono apylinkės teismas neseniai E. Valentai už šį pažeidimą paskyrė 150 litų baudą.
Pavojingas net žmogaus gyvybei
Po kelių savaičių, jau liepą, tas pats E. Valenta vėl buvo sulaikytas prie Marijampolės pataisos namų. Jis, turėdamas kitą tokią pačią, tik kiek mažesnę „patranką“, bandė iš jos paleisti paketą su telefonu. Bausmė už šį atvejį jo dar laukia.
E. Valenta anksčiau buvo teistas net 6 kartus ir ragavęs kalinio duonos, todėl puikiai žino, kokių „dovanų“ laukia užgročio gyventojai. E. Valentos teistumų „paletė“ labai spalvinga: už grupinį nepilnametės išžaginimą prieš daugelį metų, už chuliganizmą, netikrų pinigų platinimą, už disponavimą narkotinėmis medžiagomis.
Beje, po pirmojo įncidento prie pataisos namų buvo manoma, kad E. Valenta bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už šaunamojo ginklo laikymą. Tačiau tiriant buvo nustatyta, kad „patranka“ neatitinka šaunamojo ginklo charakteristikos – tai savadarbis prietaisas, sukonstruotas panaudojus nedidelį dujų balioną. Vis dėlto, anot specialistų, pavojingas žmonių sveikatai ir net gyvybei.
Tyrimo duomenimis, E. Valenta, anksčiau užsiimdavęs automobilių remontu, garbę dėl nekvailai sukonstruotų „patrankų“ prisiėmė sau – esą pats jas padirbdino.
„Gal ir pats, – komentavo Z. Kunca. – Bet, mano nuomone, tam reikalinga savo darbą gerai išmanančio suvirintojo kvalifikacija. Kita vertus, nuteistojo patirties turintys asmenys paprastai nelinkę išduoti savo bendrininkus“.
Metikų fantazija beribė
Z. Kunca pripažino, kad minėtos E. Valentos „patrankos“ – vieni iš įdomesnių įtaisų, kuriais bandyta nuskraidinti į „zoną“ draudžiamų daiktų.
Šis įtaisas Marijampolėje pataisos namų pareigūnus stebino kol kas tik 2 kartus. Apie tokią „patranką“ jie jau žinojo iš Kybartų įkalinimo įstaigoje (Vilkaviškio sav.) dirbančių kolegų. Šie savo teritorijoje jau buvo pastebėję važinėjančius įtariamus asmenis su per automobilio langą iškištu vamzdžiu.
Įkalinimo įstaigų pareigūnai, prisimindami, kaip prieš 3–4 metus prie šių įstaigų buvo sulaikomi draudžiamų daiktų svaidytojai, paketus paleisdavę tik ranka, o vėliau „pakilę“ iki timpų (guminių šaudyklių), neneigia, kad, tobulėjant kovai su svaidytojais, tobulėja ir jie patys.
„Jų fantazija – beribė, – teigė Z. Kunca. – Iš įdomesnių sulaikytų prietaisų, be „patrankų“, dar paminėčiau meškerę primenantį pagalį, pagamintą iš bambuko, ant kurio pritvirtintas ilgas raištis, taip pat – per dažasvydžio pramogas naudojamus šautuvus. Nustebino ir mažas lėktuvėlis, kartą atskraidinęs net 6 mobiliuosius telefonus. Tai – gandro dydžio sklandytuvukas, nuotoliniu būdu valdomas modeliukas, kuris, atlikęs savo darbą, greitai sugrįžo į šiapus tvoros, pas jį valdančius asmenis. Daug tokių įvairių „gandrų“ vis pralekia virš „zonos“!
Aukštesnės tvoros – dar negreit
Paketų svaidymas per įkalinimo įstaigų tvoras, kaip patvirtino ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius Markas Tokarevas, verčia vis daugiau dėmesio skirti tvoroms.
„Daugiau patrulių siunčiame ir šiapus tvorų, ir anapus, yra gaudyklės, ant kurių pakimba permesti daiktai, ir taip toliau, – sakė jis. – Tačiau permetikai, norintys pradžiuginti laisvę praradusius draugus, yra daug treniravęsi ir įvairiomis svaidyklėmis apsiginklavę asmenys, todėl kova su jais ne visada laimima. Juk permetimai per aukštas tvoras – tiesiog atidirbta technologija. Darome viską, kad tos tvoros būtų kuo mažiau įveikiamos, bet vien pastangų kartais neužtenka“.
Anot Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Ovidijaus Burkausko, šioje įstaigoje permetimų taip pat būna apie 10 kas mėnesį. Pareigūnas mano, kad permetimus išgyvendinti būtų galima tik iškėlus pataisos namus į atokią vietą – pastačius naujus pastatus, įrengus naujas apsaugos priemones, paaukštinus tvoras. „Bet tai šiais krizės laikais – tik utopija“, – pripažino O. Burkauskas.
TIK FAKTAI
Kalėjimų departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį budrių pareigūnų dėka į Lietuvos pataisos įstaigas nepateko 1025 telefonai ir 645 gramai narkotinių bei psichotropinių medžiagų, skraidintų „gandrais“ į anapus tvoros.
2008 m. per tą patį laikotarpį į nuteistųjų ar suimtųjų rankas nepateko 714 telefonų ir 636 gramai narkotikų.
Irena Zubrickienė
