Kol šaltukas tebelaiko sukaustęs į ledą Neries vandenis, ir potvynio pavojus neatrodo didelis, kelių savivaldybių ir specialių tarnybų atstovai Kaune tarėsi, kaip geriau pasiruošti pavasario atšilimui, kad išsiliejusi upė nepridarytų žalos nei žmonėms, nei turtui.
ELTA primena, kad pernai pavasarį didžiulis potvynis nusiaubė visai šalia Neries įsikūrusius namus. Paupyje gyvenantiems žmonėms baiminantis, kad tai nepasikartotų šiemet, iš anksto imtasi rengtis galimam potvyniui.
Kauno miesto savivaldybėje posėdžiavo ekstremalių situacijų komisija, į kurią susirinko miesto, Kauno rajono, Jonavos miesto administracijos vadovai, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono vadovai ir kiti specialistai. Nuspręsta raštu kreiptis į šalies kariuomenės vadovybę bei Aplinkos ministeriją, prašant techninės pagalbos stichinės nelaimės atveju. Taip pat sutarta tiksliai išsiaiškinti povandeninių komunikacijų Neries upėje padėtį bei aptarti glaudaus Kauno, Kauno rajono ir Jonavos administracijų bendradarbiavimo potvynio atveju veiksmus.
„Renkamės jau nebe pirmą kartą ir tikrai galime pažadėti: nepaliksime gyventojų vienų potvynio atveju. Situacija nėra grėsminga, nes spaudžia šaltukas, tačiau prognozuojamas atšilimas mums kelia nerimą. Todėl turime būti pasiruošę iš anksto – šiuo tikslu ir buvo atlikta Neries upės vertinimo studija. Bet ir po jos dar liko neatsakytų klausimų. Vienas jų – kur upėje įrengtos komunikacijos, kurios tikrai nukentėtų, jeigu prisieitų sprogdinti ledų sangrūdas“, – sakė bendram pasitarimui pirmininkavęs Kauno miesto administracijos vadovo pavaduotojas Zenonas Abramavičius.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadovai bei specialistai pristatė Neries upės vertinimo studiją, atliktą sraigtasparniu apžiūrint upės akvatoriją. Jonavos poligone vyko bandomieji ledo sangrūdų sprogdinimai, siekiant potvynio atveju turėti aiškų veiksmų planą. Išžvalgytas 40 kilometrų ruožas nuo upės santakos su Nemunu iki Jonavos. Upės akvatorijos situacija bei ledų sangrūdų Neryje galimas pavojus įvertintas, atsižvelgiant į infrastruktūrą.
Šiuo metu Neris, kurios plotis tirtame ruože siekia nuo 80 iki 250 metrų, yra visiškai užšalusi. Ji analizuota 200 metrų ruožais, kurie suskirstyti į tris kategorijas – kur ledų sprogdinimai galimi, iš dalies galimi ir negalimi. Į pirmąją kategoriją patenka Kleboniškis, Jonava, į antrąją – Lapės, Karmėlava, o į trečiąją – Salupiai ir kitos.
Upės ledų neleidžiama sprogdinti ten, kur netoli kranto stovi namai. Iš dalies leistina sprogdinti ten, kur namai bei keliai yra atokiau nuo kranto, o visiška veiksmų laisvė galima tik ten, kur aplinkui nėra nei gyvenamųjų namų, nei kelių. Iš 40 kilometrų ruožo laisvi sprogdinimo veiksmai galimi tik 8 kilometrų ruože.
„Kaip atskiras pavojus yra išskirtas pačių karių, kurie atliktų sprogdinimus, saugumas. Nors upė ir užšalusi, tačiau ledas nėra vienalytis. Jame atsivėrę daug mažų properšų. Labai svarbu žinoti, kur vandenyje bei arti kranto yra komunikacijos, tokios, kaip dujotiekis ar aukštos įtampos laidai. Nes sprogdinant, galimi jų pažeidimai, ir pasekmės gali būti skaudžios.
Be to, žvalgant upę nebuvo įvertinta galima sprogdinimo žala gamtai – tai turėtų atlikti šios srities specialistai. Taip pat prieš sprogdinant ir po sprogdinimo būtina žvalgyba iš oro. Sprogdinimas įmanomas tik tada, kai tai nekelia pavojaus nei kariškiams, nei civiliams“, – priminė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas majoras Vygandas Kilčiauskas.
Kaip galimi ledų išjudinimo variantai buvo svarstyti durpių bei druskos barstymai nuo tiltų, smėlio maišų kaupimas, buksyro panaudojimas.
