„Kaip ir Niujorke, kur važiuoju, taip ir čia mes kalbame, kad būtina užtikrinti atominės energetikos saugumą, ir ypač šalia Europoje esančiose elektrinėse, nes nuo šio saugumo priklauso viso regiono saugumas. Kiek žinau, Vokietija mus palaiko, nes pati priėmusi sprendimą uždarinėti atominę energetiką. Čia supratimą rasime“, - Berlyne žurnalistams sakė Dalia Grybauskaitė, paklausta, kokios paramos dėl Astravo AE tikisi iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.
Anot jos, Vokietija palaiko Lietuvos ir kitų šalių požiūrį, kad Astravo AE projektas turi atitikti Espo konvencijos standartus, ir tai, kad projektą turi patikrinti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertai.
Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, statančios atominę jėgainę, kritikė. Negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas.
Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Statytojai teigia, jog pirmasis 1,2 gigavato (GW) galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 metų pabaigoje, o toks patg antrasis reaktorius - 2020-ųjų viduryje. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.