Lietuva, Latvija ir Estija kartu perka 20 mln. litų kainuojančią karinę įrangą, leisiančią virš Baltijos valstybių skraidantiems naikintuvams palaikyti ryšį su žeme. Naujasis pirkinys yra būtinas valstybėms norint prisijungti prie bendros NATO oro apsaugos.
Briuselyje Krašto apsaugos viceministras Baltijos šalių vardu pasirašė sutartį, kuria NATO Ryšių ir Informacijos agentūra įsipareigojo per dvejus metus į Karmėlavos valdymo centrą pristatyti modernią balso ryšių sistemą. Tokią įrangą yra įsigijusios dar 10 NATO valstybių, tarp jų Lenkija, Čekija, Danija ir Olandija.
Sistema Baltijos valstybėse bus skirta saugiam kariniam lėktuvų ryšiui su žeme užtikrinti. Geras ryšys ypač svarbus skrendant dideliu greičiu ir santykinai mažoje teritorijoje. Dabartinė balso ryšių Įranga, kuria naudojasi ir oro policijos misiją Zokniuose atliekantys kariškiai, yra gerokai pasenusi. Be to, naujasis pirkinys yra būtinas norint ateityje prisijungti prie NATO kuriamos bendros oro erdvės apsaugos.
„Labai svarbu, kad NATO ir valstybės narės dirba kartu kurdamos Oro vadovavimo ir valdymo sistemą. Tikime, kad galime perduoti valstybėms savo žinias. Lietuva, dirbdama su mūsų agentūra, gali būti tikra, kad tai, ką kuria NATO, ir tai, ką kuria šalys narės, bus sujungta į vieną sistemą. Kartu galime dirbti geriau“, – kalbėjo NATO Komunikacijos ir informacijos agentūros vadovas Koenas Gijsbersas.
Derybos dėl naujos įrangos pirkimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos užtruko dvejus metus. Baltijos šalys ir anksčiau yra vykdžiusios bendrus pirkimus. Dėl krizės sumažėjus valstybių gynybų biudžetams, NATO pastaraisiais metais skatina valstybes kartu įsigyti ir dalytis karine technika bei įranga.
Didžiąją dalį balso ryšių sistemos kainos finansuoja NATO – Baltijos šalys atgaus 75 procentus pirkinio vertės.
Eglė MERKYTĖ
