taigi, nuo ko valstybėms rinkt mokesčius jei vartojimas prisloptų? Tektų mažint biudžetus, o to oi kaip nesinori... JAV 70% BVP yra tiesioginio vartojimo prekės-paslaugos. Tai ir skatina visais įmanomais ir neįmanomais būdais. Tuoj FEDas pradės ne palūkanas imti, o primokėti, kad tik bankai ir vartotojai skolintųsi :)

Tokia optimistine gaida siūlau ir baigti šią diskusiją :))

Bankų rizikos valdymo standartus diktuoja jų savininkai. Šiuo metu - jau ne iš Lietuvos, tai ir diskutuoti nėra labai apie ką. Gal rizikos valdymas ir ne visai toks mokslas, kaip tikimybių teorija, bet turbūt tai ne šios diskusijos tema.

O apie žmonių atsargumą ir sveiką protą, pasakysiu, kad
- socialinė reklama gal ir nepakenktų, tačiau nebūtų gerai, jeigu kas nors turėtų teisę ją vykdyti svetimais, tegul ir bankų, resursais,
- vartotojiška kultūra yra tik dalis ydingos visuomeninės sistemos; ją didele dalimi lemia į vartojimą orientuota mokesčių politika ir atitinkami apskaitos standartai,
- pasaulyje prasidėję defliaciniai procesai daug ką sustatys į savo vietas.

Kažkodėl manau, kad kreditoriai (tiksliau - banko paslaugų=pinigų pardavėjai) gyvena ketvirčio planais ir puikiai moka išnaudoti visus kylančius "burbulus" savo naudai. Iš kitos pusės, rizikų vertinimas kuris iš esmės toks pat mokslas kaip tikimybių teorija, galų gale susiveda į kažkieno paruoštą taisyklių rinkinį. Todėl nelabai tikiu barjerais ir saugikliais kreditorių viduje, jie daug patikimesni, kai atsiranda žmonių sąmonėje.

Pasiūlymas dėl socialinės reklamos neblogas, bet jeigu ir būtų įgyvendintas, problemos neišspręstų.

Gyvename perdėm į vartojimą orientuotoje kultūroje. Vartojimas laikomas gėriu, augantis vartojimas - progresu, asmeninis vartojimo lygis išreiškia asmens socialinį statusą. Daug priežasčių surizikuoti, ir gyventi ne pagal išgales, ypač kai "visi taip daro".

Bankroto procedūra, kuri būtų taikoma ne vieną kartą gyvenime, o kiekvienąkart, kai nelaimėlis prasiskolina, būtų stimulas kreditoriams adekvačiau vertinti riziką.

Straipsnio pavadinimas turėtų būti: "ar verta nemokantį plaukti vilioti maudytis, kai skęstančiųjų gelbėjimas - jų pačių reikalas"?

Reikia gerai įvertinti tikėtinas pasekmes. Jei esmė nesikeis, t.y. bankai siekdami vykdyti planus lengva ranka dalins kreditus ir fizinių asmenų bankroto atveju liks labiausiai apsaugoti, tiesiog skolininko nemokumo atveju atsakomybė bus perkelta nuo vieno asmens ant biudžeto, t.y. visuomenės - vargu ar toks įstatymas ką nors pakeis, o piktnaudžiavimų tikrai bus.

Siūlau riboti bankų reklamą. Įpareigoti skirti 10% nuo pelno socialiai atsakingai reklamai, tipo "paskolos - vergija", "gyvenk pagal išgales" arba "gerai pagalvok prieš skolindamasis" :)