Čia truputėlį pagražinau, tačiau tiesa tokia – per visą mūsų nepriklausomos Lietuvos atkūrimo laikotarpį Seimo rinkimai vyksta pagal tam tikrą seką.
Ir kas svarbiausia, lietuviai vis ieško permainų ir naujų vėjų, mat dar nė karto ta pati partija netriumfavo dviejuose rinkimuose iš eilės.
Specialaus algoritmo formulė 2+1
Specialusis Seimo rinkimų algoritmas veikia paprastai ir aiškiai – vieną kadenciją žmonės išrenka konservatorius, kitą iš jų valdžią perima socialdemokratai, o dar po ketverių metų ateina tautos gelbėtojai, kurie susišluoja nusivylusių mūsų visų rinkėjų balsus. Ir eilės tvarka nesikeičia.
Tik atgavę nepriklausomybę, lietuviai į Aukščiausiąją Tarybą išrenka Lietuvos Sąjūdį ir dalį komunistų partijos žmonių. Tada praktiškai jokių partijų dar nebuvo, visi supratome, kad turime bendrą priešą – komunistų partiją.
1992 m. žmonės susipažįsta su politinėmis partijomis, rinkimais ir jų sistema. Išsigandę nepriteklių, blokados ir baimindamiesi baugios ateities pasirenka socialdemokratų pirmtakę Lietuvos demokratinę darbo partiją.
Tačiau 1990-1996 metais formuojasi Lietuvos valstybė ir partinė sistema, tad algoritmas pradeda veikti tik nuo 1996 metų kai į valdžią ateina Tėvynės Sąjungos-konservatorių partija. Konservatoriai išsilaiko vieną kadenciją ir juos 2000 m. keičia jau susivieniję LDDP‘istai ir socialdemokratai.
Tačiau algoritmas padaro savo, po ketverių metų visiems netikėtai valdžią nušluoja politiniame žemėlapyje neseniai pasirodžiusi Darbo partija su jos įkūrėju Viktoru Uspakichu priešakyje.
Žmonėms atsikandus naujų gelbėtojų, rinkėjai vėl atsigręžė į konservatorius. Taip algoritmas dar kartą apsuko vieną ratą, mat po konservatorių valdžią perėmė socialdemokratai, o juos keičia nauji tautos gelbėtojai – valstiečiai ir žaliųjų sąjunga, vedama Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio.
Algoritmo variklis – skandalai ir nesugebėjimas dirbti
Lietuviai partijoms – itin reiklūs, o mūsų politinės simpatijos nuolat keičiasi. Todėl Seimo rinkimų pagrindinis variklis – valdančiųjų skandalai ar nesugebėjimas parūpinti žmonių gerove. Štai nuo 1996 m. valdę konservatoriai apkaltinti ne tik kolūkių sugriovimu, bet ir valstybinių įmonių „išparceliavimu“.
Vieno ko verta „Mažeikių naftos“ pardavimo istorija, nuo kurios savo nacionalinę tautos gelbėtojo epopėją pradėjo Rolandas Paksas. Be to, konservatoriams netikėtai smogė 1999 m. Rusijos krizė, kuri skaudžiai atsiliepė ir Lietuvos ūkiui.
2000 m. valdžią perėmę socialdemokratai taip pat nesugebėjo išvengti skandalų, tarpusavio kovų. Tad atėję naujieji gelbėtojai darbiečiai susišlavė daugumos balsus. Ir čia suveikė paprastas principas – žmonės nusivylė abiem didžiosiomis partijomis, tad metėsi į naujųjų gelbėtojų glėbį, kurie patys aiškiai skelbė, kad šalį pagaliau reikia duoti valdyti naujiems, dar nesusitepusiems politikams.
Naujieji gelbėtojai kartu su socialdemokratais pasirodė visai ne gelbėtojai, tad rinkėjai vėl pasirinko konservatorius, kurie beveik iš karto po rinkimų, verčiami pasaulinės krizės, padarė „naktinę“ mokesčių reformą ir šitaip nuo kadencijos pradžios užsitraukė tautos nemalonę. Dėl to, socialdemokratai 2012 m. be didelio vargo gavo daugumą ir vėl buvo pirmoji šalies partija.
Tačiau socialdemokratai antrą kartą užlipo ant to paties grėblio – turėdami gerus reitingus ir augančią ekonomiką sugebėjo iššvaistyti savo pranašumą. Be to, Prezidentės „kriminaline“ pakrikštyta Vyriausybė krėtė korupcijos skandalai, tad žmonės ir vėl nusivylė abiem didžiosiomis partijomis ir ieškojo naujų, dar nesusitepusių gelbėtojų.
Ir rado. Šį kartą visų balsus šlavė R. Karbauskio vedami valstiečiai, kurie į savo partijos sąrašą pritraukė S. Skvernelį ir jo flangą. Ir laimėjo valstiečiai jau seniai patikrintu metodu – žadėdami naują gūsį politikoje ir atsvarą didžiosioms partijoms.
Kas nugalės kituose rinkimuose?
Kadangi algoritmas kol kas veikia, jau dabar galime matyti, kas bus po ketverių metų. Seimo rinkimus ir vėl laimės konservatoriai.
Abejoti dėl to labai nereikia, nes konservatoriai jau atjaunino savo partiją, kuri įgis daugiau patirties. Be to, naujieji gelbėtojai ir vėl gali žmones nuvilti, tad konservatoriai vėl turės puikius šansus. Tačiau tam yra viena sąlyga – jiems šią kadenciją reikia likti opozicijoje, nes jei valstiečiams nesiseks ar įklimps į skandalus, žmonės nesiaiškins, kurie čia valstiečiai, o kurie konservatoriai.
Šis algoritmas neveiktų, jei jo rato neužsuktų patys valdantieji. Ministrai, valdančiojoje koalicijoje esantys parlamentarai greitai užmiršta pažadus rinkėjams ir ima labiau rūpintis savo kišene. Tada prasideda skandalai, tarpusavio rietenos ir algoritmo ratas vėl užsisuka.
