Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Na ,tai ar verta tikėti neklystančiu LR KT teisėjais ,kai per Sąmokslo teoriją TV laidą (vakar)paaiškėjo, kad juo pasitiki tik 1 iš 50 Lietuvos žmonių? Suverenas yra LIETUVOS TAUTA,o ne į savo interesus turintys 9 teisėjai...
kol sakiu neimsite ir neisvaikisite tu darmajedu is kt ir buozgalviu is seimo tol nieko nebus,bet matau prie to einama.
Kuo mes geresni, negu dauguma su mumis konkuruojančių Vakarų šalių gyventojų?
Mes sugebame išgyventi iš tokių pajamų, su kuriomis išmirtų dauguma vakariečių. Mes sugebame išgyventi visiškai nualintoje šalyje, kurioje neišgyventų daugumaVakarų šalių gyventojų.
Kodėl? Mes esame geresni, nes dauguma mūsų esame daržų, sodų ar ūkelių savininkai bei savininkų šeimos nariai. Nors retai kas parduodame mūsų produkciją, bet mūsų ūkeliai yra svarbi mūsų šeimų išgyvenimo sąlyga. Natūrinio ūkio pajamos sudaro didelę dalį (vidutiniškai 16 procentų) nuo visų namų ūkio pajamų Lietuvoje [1].
Mūsų tie ūkeliai - tai yra tie verslai, kurie sudaro ir visos Lietuvos išlikimo pagrindą. Todėl dauguma mūsų esame tikri verslininkai ar verslininkų šeimos nariai.
Pirmoje eilėje, tokia patirtis mus išmokė, kad kiekvienas verslas ar kitas rimtas užsiėmimas yra sunkus darbas. Mums juokinga, kai teigiama, kad, neva tai, pinigai tau dirbs, gulėk sau išsižiojęs ir miegok. Jei turi verslą, o ypač jei sukuri naują verslą, tai dirbi tiek, kiek reikia, kad visas darbas ir investicijos nenueitų niekais. Ateina laikas, ir dirbi ilgas valandas. Kitokių verslų nebūna. Net informatikoje žmonės investuoja ilgus pasiaukojančio darbo dešimtmečius, kol sukuria intelektualinį kapitalą, reikalingą pelningų idėjų įgyvendinimui.
Antra, kiekvienas, kas kasmet ruošia žemę pavasarį, moka dirbti tokiomis sąlygomis, kai atpildą už darbą gauname ne iškart. Kiekvienas, kas stengiasi gražiai išlyginti lysves prieš sodinimą, jaučia, kaip nepasitenkinimas savo paties darbo kokybe verčia tobulėti.
Trečia, kiekvienas, kas ilgai galvoja, kaip išsaugoti nuo vagių turtą, esantį gamtoje, žino, kiek rūpesčio ir pastangų reikia verslo apsaugojimui priešiškoje aplinkoje, tame tarpe ir nepaliekant verslo žiopliems, apsisaugoti nesugebantiems, paveldėtojams.
Ketvirta, mūsų ūkelių dėka mes mokame sudaryti pinigų, sėklų, technikos, laiko ir kitus rezervus. Vidutinė šeima Lietuvoje atideda į santaupas 4,45 procento pajamų [2], nors mūsų skurdo lygis vienas iš aukščiausių Europos Sąjungoje.
Penkta, mokame įsisavinti naujoves, tame tarpe išbandyti naujus augalus, bei gyvūnus, nustatyti sėklų daigumą, paskaičiuoti, kiek ir ko mums reikia. Tai reiškia, kad mums prieinami pastovaus mokymosi bei tyrimų metodai, kurie reikalingi mūsų darbo tobulinimui.
Net ir tie iš mūsų, kurie nieko kito neturi, tik alaus šaldytuve bei televizorių kambaryje, perima iš aplinkinių šią kultūrą, kuri būtina ir sekmei bet kokioje veikloje [3]. Vaikai ir vaikaičiai dažniausiai gauna šią kultūrą iš tėvų bei senelių. Šeima išlieka svarbiausių verslumo bei sėkmingo darbo įgūdžių mokytoja Lietuvoje. Išnyksta konkurencijoje tos šeimos, kurios tokią mūsų kultūrą visiškai atmeta.
Mes esame konkurencingai verslių, tobulybės siekiančių, žmonių šalis. Tuo mes geresni, negu dauguma su mumis konkuruojančių Vakarų šalių gyventojų. Išsaugokime mūsų žemę, ji yra mūsų valstybės pagrindas.
Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Mes sugebame išgyventi iš tokių pajamų, su kuriomis išmirtų dauguma vakariečių. Mes sugebame išgyventi visiškai nualintoje šalyje, kurioje neišgyventų daugumaVakarų šalių gyventojų.
Kodėl? Mes esame geresni, nes dauguma mūsų esame daržų, sodų ar ūkelių savininkai bei savininkų šeimos nariai. Nors retai kas parduodame mūsų produkciją, bet mūsų ūkeliai yra svarbi mūsų šeimų išgyvenimo sąlyga. Natūrinio ūkio pajamos sudaro didelę dalį (vidutiniškai 16 procentų) nuo visų namų ūkio pajamų Lietuvoje [1].
Mūsų tie ūkeliai - tai yra tie verslai, kurie sudaro ir visos Lietuvos išlikimo pagrindą. Todėl dauguma mūsų esame tikri verslininkai ar verslininkų šeimos nariai.
Pirmoje eilėje, tokia patirtis mus išmokė, kad kiekvienas verslas ar kitas rimtas užsiėmimas yra sunkus darbas. Mums juokinga, kai teigiama, kad, neva tai, pinigai tau dirbs, gulėk sau išsižiojęs ir miegok. Jei turi verslą, o ypač jei sukuri naują verslą, tai dirbi tiek, kiek reikia, kad visas darbas ir investicijos nenueitų niekais. Ateina laikas, ir dirbi ilgas valandas. Kitokių verslų nebūna. Net informatikoje žmonės investuoja ilgus pasiaukojančio darbo dešimtmečius, kol sukuria intelektualinį kapitalą, reikalingą pelningų idėjų įgyvendinimui.
Antra, kiekvienas, kas kasmet ruošia žemę pavasarį, moka dirbti tokiomis sąlygomis, kai atpildą už darbą gauname ne iškart. Kiekvienas, kas stengiasi gražiai išlyginti lysves prieš sodinimą, jaučia, kaip nepasitenkinimas savo paties darbo kokybe verčia tobulėti.
Trečia, kiekvienas, kas ilgai galvoja, kaip išsaugoti nuo vagių turtą, esantį gamtoje, žino, kiek rūpesčio ir pastangų reikia verslo apsaugojimui priešiškoje aplinkoje, tame tarpe ir nepaliekant verslo žiopliems, apsisaugoti nesugebantiems, paveldėtojams.
Ketvirta, mūsų ūkelių dėka mes mokame sudaryti pinigų, sėklų, technikos, laiko ir kitus rezervus. Vidutinė šeima Lietuvoje atideda į santaupas 4,45 procento pajamų [2], nors mūsų skurdo lygis vienas iš aukščiausių Europos Sąjungoje.
Penkta, mokame įsisavinti naujoves, tame tarpe išbandyti naujus augalus, bei gyvūnus, nustatyti sėklų daigumą, paskaičiuoti, kiek ir ko mums reikia. Tai reiškia, kad mums prieinami pastovaus mokymosi bei tyrimų metodai, kurie reikalingi mūsų darbo tobulinimui.
Net ir tie iš mūsų, kurie nieko kito neturi, tik alaus šaldytuve bei televizorių kambaryje, perima iš aplinkinių šią kultūrą, kuri būtina ir sekmei bet kokioje veikloje [3]. Vaikai ir vaikaičiai dažniausiai gauna šią kultūrą iš tėvų bei senelių. Šeima išlieka svarbiausių verslumo bei sėkmingo darbo įgūdžių mokytoja Lietuvoje. Išnyksta konkurencijoje tos šeimos, kurios tokią mūsų kultūrą visiškai atmeta.
Mes esame konkurencingai verslių, tobulybės siekiančių, žmonių šalis. Tuo mes geresni, negu dauguma su mumis konkuruojančių Vakarų šalių gyventojų. Išsaugokime mūsų žemę, ji yra mūsų valstybės pagrindas.
Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
JOKS referendumas neprieštarauja konstitucijai. Konstitucija buvo sukurta tautos valia. Tauta yra aukščiau konstitucijos.
Šiuolaikinėmis kainomis Vokietis pardaves savo lysves kur sodina kopūstus ,nusipirktu pusę Lietuvos,toliau suprantama kad pinigai prarastu vertę bus suorganizuotos visokios ,,krizės" ir pinigai devalvuoti,po viso to žemės pardavėjas už tuos pinigus gales nusipirkti kilogramą kopūstų (nebūtinai pas vokietį).Čia paaiškinau trumpai ir aiškiai ką planuoja Es okupantai.
Štai kur visa esmė:"Bus daug daugiau žalos padaryta, jeigu referendumas įvyks, tauta priims sprendimą, o paskui KT pasakys, kad jis prieštarauja Konstitucijai". Reiškia, jei ateityje bus referendumų ir tauta NUSPRĘS, dar turės tai patvirtinti velikoliepnaja semiorka.
REKLAMA
REKLAMA
Aistros dėl žemės pardavimo kaista: prieš VRK – laiškų lavina