Šią savaitę Teisėjų garbės teismas nutraukė Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjui Artūrui Ridikui iškeltą drausmės bylą.
Paskundė buvęs klientas
Panevėžio miesto apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjui Artūrui Ridikui drausmės bylą buvo iškėlusi Teisėjų etikos ir drausmės komisija, apsvarsčiusi panevėžiečio advokato Andrejaus Vavilovo skundą dėl neva netinkamos jo atžvilgiu priimtos nutarties.
Dar 2009 metų pradžioje Panevėžio miesto apylinkės teisme už netikro dokumento pagaminimą, neteisingų duomenų įrašymą į dokumentus ir kitas nusikalstamas veikas buvo nuteistas buvęs „Precisos“ bendrovės akcininkas Gintautas Želionis. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, G. Želionis pareiškė, jog netikrą dokumentą jam pagamino advokatų kontoros „De jure“ advokatas A. Vavilovas.
Nesutarimai dėl kratų teisėtumo
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo faktų, iš kurių buvo galima spręsti, kad toje advokatų kontoroje iš tiesų esama daiktų ir dokumentų, reikšmingų bylai.
Panevėžio miesto prokurorai ikiteisminio tyrimo teisėjo A. Ridiko paprašė leisti atlikti kratą I. Meiduvienės, A. Vavilovo ir V. Kriščiūno advokatų kontoroje „De jure“ – ištirti, ar galimai darant nusikalstamą veiką nebuvo naudotas šios advokatų kontoros spausdintuvas ir A. Vavilovui priklausantis kompiuteris. Teisėjas tą prokurorų prašymą patenkino.
Kratos buvo atliktos, dokumentai, kompiuteris ir spausdintuvas paimti. Tada advokatas A. Vavilovas teisėjo A. Ridiko nutartį apskundė aukštesnės instancijos – Panevėžio apygardos – teismui. Pastarojo teisėjas Ričardas Gilys apylinkės teismo nutartį panaikino, motyvuodamas tuo, jog kratos atliktos neteisėtai, nes advokatui nebuvo pareikšti įtarimai, ir nurodė daiktus bei dokumentus grąžinti A. Vavilovui.
Panevėžio prokurorai įvykdė apygardos teismo nutartį – viską, ką buvo paėmę kratos metu, grąžino į advokatų kontorą. Bet tuoj pat jie pareiškė įtarimus A. Vavilovui ir vėl kreipėsi į apylinkės teismą – vėl paprašyta leisti paimti bylos tyrimui reikalingus dokumentus ir daiktus. Apylinkės teismas prašymą patenkino ir reikalinga kompiuterinė technika bei dokumentai buvo paimti.
Aplaidus darbas ar teisės problema?
Įtariamasis A. Vavilovas paprašė Teisėjų etikos ir drausmės komisiją iškelti Panevėžio miesto apylinkės teisėjui A. Ridikui drausmės bylą – dėl esą neteisėtos kratos nutarties.
Etikos ir drausmės komisija, esant teikimui dėl drausmės bylos iškėlimo, savo išvadas paprašė pateikti aukštesnio teismo pirmininko. Šias išvadas surašė Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Meidus. Savo rašte jis pažymėjo, jog teisėjas A. Ridikas, priimdamas nutartį A. Vavilovo darbo vietoje atlikti kratą, nesilaikė Advokatūros įstatymo nuostatų, dėl to buvo pažeistas A. Vavilovo kaip advokato statusas.
Rugsėjo pradžioje įvyko Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdis. Teisėjas A. Ridikas savo pasiaiškinime tai komisijai nurodė, kad jis pripažįsta, jog, leisdamas daryti kratą pareiškėjo darbo vietoje, pažeidė Advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Vis dėlto, teisėjo nuomone, šis pažeidimas padarytas ne dėl aplaidumo ar nepakankamo įsigilinimo į pateiktą medžiagą ir esamą situaciją, bet dėl nepakankamai aiškaus Advokatūros įstatymo 46 straipsnio išdėstymo.
Po mėnesio savo verdiktą paskelbė ir Teisėjų garbės teismas. „Įvertinęs aplinkybes, kuriomis teisėjas A. Ridikas leido atlikti kratą advokato darbo vietoje, Garbės teismas mano, kad tokiu sprendimu teisėjas nepažeidė Teisėjų etikos kodekso ir nepadarė nei pareiginio, nei teisėjo etikos pažeidimo. Teisės taikymo klaidos padarymas savaime nereiškia teisėjo drausminės atsakomybės pagrindo. Abejoti teisėjo pareigingumu vien dėl fakto, kad jis Advokatūros įstatymo nuostatas aiškino ir taikė kitaip negu aukštesniosios instancijos teismas, nėra pagrindo“, – skelbdamas šio teismo sprendimą sakė Garbės teismo pirmininkas Antanas Simniškis.
Niekas nieko nepažeidė?
Šioje istorijoje gal ir būtų galima dėti tašką, jei ne įdomiai susipynę šios istorijos veikėjų keliai.
Advokatas A. Vavilovas dirba „De jure“ advokatų kontoroje. Kartu advokate toje pačioje kontoroje dirba ir Panevėžio apygardos teismo pirmininko V. Meidaus žmona Ingrida Meiduvienė.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija kreipėsi į Panevėžio apygardos teismo pirmininką V. Meidų, kad šis atliktų tyrimą dėl gauto skundo. Pagal šios komisijos nuostatus tokį tyrimą gali atlikti ir teismo, kuriame dirba teisėjas, pirmininkas.
Ar tikrai šiuo atveju teisėjų etika niekaip nepažeista?
Teisėjas ramus
– Sensacijos nebus! – tokiais žodžiais „Akistatos“ korespondentę pasitiko Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Ridikas. – Čia elementari situacija. Dėl mano nutarties buvo gautas skundas, kurį parašė proceso dalyvis. Šiuo atveju – advokatas. Ir jį reikėjo išnagrinėti. Tas mano sprendimas aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas.
Aš ir Teisėjų garbės teisme sakiau, jog nesutinku su Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimu iškelti man drausmės bylą, nes, mano manymu, kiekviena ginčytina teisinė situacija nėra pagrindas manyti, kad teisėjas aplaidžiai ar netinkamai atliko pareigas.
– Aukštesnės instancijos teismai neretai panaikina žemesnių teismų sprendimus ar nutartis. Tad, sprendžiant iš jūsų atvejo, kiekvienam teisėjui, kurio sprendimas pakeistas ar panaikintas, derėtų kelti drausmės bylą..?
– Taip, galima ir taip sakyti. Šiuo atveju gyniau ne tik savo, bet, žvelgdamas į ateitį, ir savo kolegų poziciją – taip neturi būti daroma. Jei iškyla ginčytina situacija, yra pagrindas sprendimą apskųsti, o ne kelti drausmės bylą.
– Kaip manote, ar Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Meidus neturėjo nusišalinti ir išvadų apie jus neteikti?
– Niekas čia nebuvo pažeista. Aš nemanau, kad teismo pirmininkas ar teisėjas, panaikinęs mano nutartį, buvo suinteresuoti kaip nors man pakenkti. Ir esu įsitikinęs, kad niekas su manimi susidoroti neketino. Ir nuo nieko manęs nereikia ginti.
– Tai kodėl už neva netinkamą nutartį buvo iškelta drausmės byla? Kitiems jūsų kolegoms juk niekas nekėlė...
– Šis klausimas ne man. O šiaip tai šioji teisinė situacija yra ginčytina – tai, kas susiję su advokato statusu ir procesiniais veiksmais. Nėra tiksliai apibrėžta, kaip atlikti tuos procesinius veiksmus ir priimti sprendimus. Tuo klausimu nėra jokios praktikos. Taigi šioje situacijoje aukštesnės instancijos teismas pasisakė panaikindamas mano priimtą nutartį. O toliau jau buvo svarstoma, ar tokiais savo veiksmais aš nepažeidžiau etikos ar drausmės.
Aš manau, jog visi viską protingai apsvarstė ir priėjo prie išvados, jog tikrai nieko nepažeidžiau. Tuo ir buvau įsitikinęs.
Atvirai pasakius, aš netikėjau, jog man bus iškelta drausmės byla. Kadangi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdis vyko tą dieną, kai darbai buvo jau sudėlioti ir niekaip negalėjau jų atidėti, nes apie posėdį gana vėlai sužinojau, tad į komisijos posėdį pasiunčiau raštišką paaiškinimą. Na, mano paaiškinimas, matyt, neįtikino, nes drausmės byla vis tiek buvo iškelta.
Kita vertus, gal tai ir į gera. Galbūt bus pretekstas peržiūrėti įstatymus ir padaryti atitinkamus pakeitimus. Mat dėl advokatų patraukimo teisinėn atsakomybėn yra daug neaiškumų. Iki šiol neaišku, kur yra advokato veiklos ribos.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
