Sovietų okupacijos Lietuvai padarytos žalos atlyginimo problemos sprendimo raktas yra Europos Sąjungos šalių supratime ir paramoje. Tokią mintį penktadienį Seime vykusioje diskusijoje apie okupacijos žalos atlyginimo problemą išsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Jo nuomone, pirmiausia reikėtų aiškinti, kaip mes įsivaizduojame tą žalą, kodėl mūsų santykis su Rusija šiuo atveju yra ypatingas, kodėl tai yra vienas iš principų, kurio mes negalime atsisakyti. "Manyčiau, kol nebus tai iki galo suvokta būtent Vakaruose, mums bus labai sunku kalbėtis su tais, kurie yra Rytuose", - sakė NSGK pirmininkas.
Žalos atlyginimas, jo nuomone, tai vienas svarbių principų, kurio mes jokiais būdais negalime atsisakyti. "Kita vertus, kai mes beveik prieš 10 metų priėmėme įstatymą dėl žalos, padarytos Lietuvos Respublikai atlyginimo, tikėjomės iš tuometinės Vyriausybės, iš visos Lietuvos valdžios kažkokių žingsnių, kurie padėtų nustatyti žalos apimtis, ką mes skaičiuojame, ko neskaičiuojame, kokius argumentus naudojame, o kokių galbūt ir neverta naudoti", - sakė A. Anušauskas.
Tačiau iki šiol, anot jo, nėra valstybiniu mastu patvirtinti žalos skaičiavimai. "Kažkokie skaičiavimai egzistuoja, minimi patys įvairiausi skaičiai, bet vis dėlto jie buvo ir yra kol kas neoficialūs", - sakė A. Anušauskas.
Diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis sakė, kad pačios okupacijos ir aneksijos fakto mums nereikia kelti "kaip su klaustuku".
"Latviai buvo įvelti į kažkokią keistą laikyseną - lyg jie turi siekti, kad pasaulis pripažintų. Maždaug, kad pasaulis pripažintų, kad yra Mėnulis virš Žemės, ar dar ką nors. O jeigu staiga Afrikos šalys balsuos, kad joms neaišku, ar ten Mėnulis, ar kokia dievybė, ir tada mes nežinosime, kad ten Mėnulis. Nereikia leistis į tokias platumas neaiškumų. Yra faktų istorija ir jos neturime leisti paversti debatais arba skirtingomis tiesomis", - sakė V. Landsbergis.
Jis priminė, kad Rusija yra priėmusi įsipareigojimą kompensuoti repatriacijos išlaidas tremtiniams iš Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių.
"Tai buvo suformuluota ir priimta, kai Rusija stojo į Europos Tarybą, tai nepakeista. Tai yra tarptautiniai dokumentai, Rusijos įsipareigojimai. Jeigu Rusija šiandien kalba kitaip, tai nėra reikalo ginčytis. Tada mes tartum irgi suabejojame anų dokumentų fundamentalia verte ir manome, kad galima pradėti kalbą iš naujo. Nereikia jokios kalbos iš naujo", - teigė V. Landsbergis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Emanuelis Zingeris mano, kad istorinių dalykų nepripažinimas susijęs su Kovo 11-osios dalykais.
"Žalos atlyginimo nereikalavimas gali sukelti iliuziją, kad mes galime atsisakyti ir Kovo 11-osios",- sakė E. Zingeris.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surengtoje diskusijoje aptarta okupacijos žalos atlyginimo problemos sprendimo strategija ir priemonės, taip pat pateikti pasiūlymai, kaip geriausiai atstovauti Lietuvos gyventojų interesams šiuo klausimu.
Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas, Krašto apsaugos ministrės patarėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Dainius Žalimas, kitų institucijų pareigūnai, visuomenės bei žiniasklaidos atstovai..
ELTA primena, kad įstatymą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvos Seimas priėmė 2000 metų birželio 13 d.
