na as kai stojau tai mam mama tik patare. siaip vaikas pats turi nusprest ko nori ir ar jis gales poto ateityje kazka poto daryti su savo ta pasirinkta profesija.

man tevai nieko nepatare- gavosi nesamone. Pykstu.

Jaunas zmogus pats turi nuspresti ko nori siekti, koki darba planuoja dirbti didziaja gyvenimo dali, kas jam butu idomu ir teiktu malonuma, tt ir tt.. Tevai turetu(o gal ir privaletu) parodyti krypti, sudelioti visus taskus ant i, pasakydami vaiko pasirinktos profesijos pliusus bei minusus, suteikti vaikui galimybe siekti jo uzsibreztu tikslu profesine prasme.. Taciau parinkti ka vaikas turetu mokytis - niekada! Net tevai nezino geriau uz pati vaika ko jam reikia ir ko jis nori is gyvenimo. :) Tad pilnateisis zmogus, kurisir turi priimti sprendima profesiniu klausimu - yra pats asmuo, ty vaikas :) nereikia varzyti jo poreikiu ir troskimu. Yra vienas vienintelis niuansas - finansines galimybes, kurios neretai nesutampa su vaiko trokstamu siekiu, taciau tevai jau nuo mazumes turi aukleti vaika taip, kad mokslas jam butu ne kancia, ir ne rutina. Vaikas turi zinoti, kad mokslus gyvenime labai svarbus, tad vaikas gerai mokydamasis pats "uzsidirbs" vieta aukstojoje mokykloje, uz kuria moketi nereiks. Na, jeigu vaikas stropus, bet ne gabus - kitas klausimas 9tuomet reiktu atsizvelgti i finansu), bet velgi, tevai pamato, jog vaikui prasciau sekasi, reiskia reikia ieskoti alternatyvos.. Ju yra begales.

kartais tėvų įsikišimas padaro daug žalos - imi ir nusileidi jiems ir pradedi mokytis ne tai, kas tau paytiktų labiau.
bet kaip elgtis, kad jų netektų nuvilti, kad jie nenusiviltų tada, kai tu nori būt dantistu, tesininku, žurnalistu, nes tai atrodo pelningi, prestižiniai darbai, o tėvai sako: reikia įvertinti galimybes realiai...