Lietuvoje pirmą kartą vykusio forumo metu 145 ekspertai ir tėvų bendruomenių nariai iš 22 šalių vakar pasirašė Raginimą veikti, kuris padės užtikrinti geresnę naujagimių sveikatos priežiūrą ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šiandien forumo atstovai buvo priimti LR Seime.
Neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra vieni geriausių pasaulyje. Per keletą pastarųjų dešimtmečių pavyko pasiekti, kad kilogramą ar šiek tiek daugiau sveriančių neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodiklis pakilo nuo 43 iki 97 proc. A. Speičytės-Radzevičienės teigimu, šie pasiekimai svarbūs, tačiau neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros srityje yra dar daug spręstinų klausimų.
„Kasmet Lietuvoje gimsta apie 1500 neišnešiotų naujagimių ir šis skaičius tik auga, todėl siekiant užtikrinti ankstukų gerovę, būtina skatinti dialogą tarp mažylių tėvų ir sveikatos specialistų“, – įsitikinusi „Neišnešiotuko“ įkūrėja.
Ragina veikti nedelsiant
Ekspertų ir tėvų bendruomenė visas suinteresuotas šalis ragina kuo greičiau įgyvendinti Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartus. Raginimo veikti dokumente daugiausia dėmesio skiriama trims šios priežiūros aspektams.
Ekspertai ir tėvai pirmiausiai ragina visame pasaulyje užtikrinti neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros stebėjimo programą iki septynerių metų. Taip pat skatinama remti koordinuojamas, specializuotas, veiksmingas bei nuolatines paslaugas kūdikiams ir vaikams, kuriems vėliau gali kilti vystymosi sunkumų, nes 500–600 g svorio arba 23–24 savaičių amžiaus gimusių vaikučių tikimybė išgyventi be pasekmių nedidelė.
Antras svarbus aspektas – naujagimiui ir šeimai palankios ligoninės kūrimas: svarbu kūdikių tėvams padėti suprasti savo, kaip pagrindinių kūdikio globėjų, vaidmenį ir užtikrinti, kad tėvai galėtų ne tik lankyti mažylį, bet ir su juo būti 24 valandas per parą.
Taip pat specialistai skatina užtikrinti mažųjų pacientų saugumą – atkreipti dėmesį į infekcijų prevenciją, higienos laikymąsi. Būtina pasirūpinti ir reikiama įranga bei personalo, tėvų ir lankytojų mokymais.
Siekti, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų pateikiama visų valstybės ir savaivaldybių institucijų interneto svetainėse.
Sukurti internetinę svatainę, kur visa informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba.
Leisti laikraštį lengvai suprantama kalba.
Nėra būtinybės, informacija yra pakankamai prieinama visiems.
Vienodi standartai – visoms šalims
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje maždaug vienas iš dešimties kūdikių gimsta neišnešiotas – tokių kūdikių kasmet gimsta 15 mln., Europoje – apie 500 tūkst.
2005 metais pasaulyje neišgyveno net 4 mln. naujagimių. Tas skaičius nuosekliai mažėja – pernai mirė 2,5 mln. kūdikių.
Forume dalyvaujanti PSO atstovė Ornella Lincetto teigia, kad neišnešiotų kūdikių išgyvenamumas didėja visame pasaulyje, tačiau svarbu gerinti ir tolimesnę kūdikių priežiūrą: „Atlikti tyrimai rodo, jog įmanoma išvengti net 70 proc. naujagimių mirčių, jei kūdikiams ir jų šeimoms būtų suteikta visapusiška, kokybiška ir tęstinė sveikatos priežiūra. Todėl ypač svarbu ne tik gerinti išgyvenamumo rodiklius, bet ir užtikrinti tolimesnį rūpinimąsi naujagimių sveikata visame pasaulyje.“
Šiam tikslui įgyvendinti sukurti Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartai, nukreipti į neišnešiotų naujagimių ir jų šeimų problemų sprendimą. Prie 5 metus trukusio standartų kūrimo prisidėjo 220 įvairių sričių sveikatos priežiūros profesionalų, tėvų atstovų ir specialistų iš daugiau nei 30 Europos šalių, taip pat ir Lietuvos.
Europos naujagimių priežiūros fondo (EFCNI) vykdomosios valdybos pirmininkė Silke Mader sako, kad kuriant šiuos standartus tapo akivaizdu, jog reikia globaliai kelti svarbiausius klausimus, susijusius su naujagimių sveikata. „Pagrindinis mūsų tikslas – užtikrinti geriausią ir tinkamą neišnešiotų, sergančių ar per mažų kūdikių priežiūrą tinkamu metu tinkamoje vietoje. Naujagimių sveikatos priežiūros standartų įgyvendinimas visame pasaulyje padės užtikrinti kokybišką kūdikių gyvenimo pradžią“, – sako S. Mader.
Asmeninė patirtis privertė veikti
Prieš 22 metus S. Mader pagimdė neišnešiotus dvynukus. Dukrytė netrukus mirė, o išgyvenęs sūnus tesvėrė 500 gramų. Vokietijoje, Miunchene, gyvenanti moteris mano, kad ją ištikusių komplikacijų priežastis – gydytojų nekompetencija, ir tvirtina, jog sūnaus ir jos pačios gyvybę išgelbėjo tai, kad ji reikiamu laiku atsidūrė ligoninėje, kurioje dirbo savo darbą išmanantys gydytojai.
S. Mader pasakoja, jog po patirtų sukrėtimų ji ilgai jautė sielvartą, baimę, kad sūnus gali neišgyventi, svarstė, kad galbūt dėl neišnešioto gimdymo kalta ji pati. Tuo metu Silke nerado atsakymų į daugelį ją kankinusių klausimų – nebuvo informacijos apie neišnešiotus kūdikius, o tėvai nebuvo įtraukiami į kasdienę savo kūdikio priežiūrą.
Matydama, kad nėra į ką kreiptis, jauna moteris pati ėmėsi keisti situaciją. Ji pradėjo nuo Miuncheno tėvų savipagalbos grupės, sukūrė ir platino informacines skrajutes, sukūrė bendruomenę, į kurią tėvai galėtų kreiptis. Netrukus S. Mader įkūrė Neišnešiotų kūdikių priežiūros nacionalinės savipagalbos asociaciją, 2003–2009 m. buvo jos pirmininkė. Per tą laiką asociacija sukūrė pirmąsias neišnešiotų vaikų tęstinės priežiūros Vokietijoje gaires. Skatinama ją remiančių žmonių, S. Mader ėmė siekti, kad neišnešiotų kūdikių prevencija, gydymas ir priežiūra bei parama jų šeimoms turi būti sprendžiama Europos lygiu, kartu su bendraminčiais įkūrė EFCNI ir ėmėsi inicijuoti plataus masto pokyčius sveikatos sistemoje.
Tėvai pralaužia ledus
Beveik 3 mėnesiais per anksti gimusi dukrelė pakeitė ir A. Speičytės-Radzevičienės gyvenimo kryptį ir profesinę veiklą. Asta sako, kad jaučiasi laiminga, jog rado prasmingą veiklą ir gali padėti kitoms šeimoms, kurios patyrė panašių išbandymų.
Grįžusi iš ligoninės su Margarita moteris pamatė, kad trūksta informacijos apie neišnešiotus naujagimius, todėl 2011 m. pati sukūrė interneto svetainę „neišnešiotukai.lt“, jau po metų įkūrė Neišnešiotų naujagimių asociaciją „Neišnešiotukas“, kuri bendrai veiklai ėmė telkti tėvus, gydytojus ir sveikatos apsaugos politikus. Siekdamos glaudesnio bendradarbiavimo sprendžiant neišnešiotų naujagimių problemas, 2018 m. asociacija „Neišnešiotukas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Praėjusiais metais „Neišnešiotukas“ tapo ir EFCNI nare. Asociacija kartu su EFCNI ir Lietuvos neonatologijos asociacija rūpinasi Vilniuje vykstančio forumo organizavimu.
Tai, kad Pasaulinis neišnešiotų naujagimių forumas šiemet vyksta Lietuvoje, yra ir aktyvios tėvų bendruomenės, ir šalies perinatologijos srityje dirbančių specialistų atliekamo darbo ir didelės pažangos pripažinimas, įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos vadovė, Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovė prof. Rasa Tamelienė.
„Neišnešiotų naujagimių tėvai pralaužia ledus ir padeda pasiekti geresnių rezultatų, – sako prof. R. Tamelienė. – Lietuvoje yra dvi aktyvios organizacijos – „Neišnešiotukas“ Vilniuje ir „Padedu augti“ Kaune. Abi organizacijos aktyviai dirba visoje Lietuvoje – organizuoja psichologinę pagalbą, telkia finansinę paramą ligoninėms ir tėvams, prisideda ir prie Europos neonatologijos progreso.“
Profesorė įsitikinusi, jog žvelgiant iš globalios perspektyvos, Lietuva yra pavyzdys visam pasauliui: „Matyt, išskirtiniai esame dėl to, kad visiems naujagimiams nuo 22 savaičių taikome aktyvų gydymą, nors dauguma Europos šalių gydymą taiko atsižvelgdamos į naujagimio gyvybingumą ir gelbsti kūdikius, gimusius 24 ar 25 savaitę.“
Prof. R. Tamelienė teigia, kad Lietuvos neonatologijos pasiekimus lemia daug veiksnių – ir specialistų kvalifikacija, ir politikų bei SAM palaikymas. Vienas svarbiausių veiksnių – tai, kad nuo 1992 m. pradėjo veikti perinatologijos programa. „Sprendimas, jog, esant rizikos veiksniams dėl motinos ir vaiko saugumo, gimdyvės turi važiuoti gimdyti į aukščiausio lygio ligonines, kur sutelkta geriausia įranga ir dirba labiausiai patyrę bei kvalifikuoti specialistai, pasiteisino. Tačiau tiek mūsų šalyje, tiek kitose valstybėse svarbu užtikrinti ne tik kuo sklandesnį neišnešiotų naujagimių gimimą, bet ir tolimesnę mažylio bei jo susilaukusios šeimos priežiūrą“, – įsitikinusi profesorė.
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.
