as tai manau, kad reikia tik naturalius preparatus vartoti. as neturiu galimybes auginti gyvuno bendrike, taciau turiu galimybe vartoti tonussan - augalines kilmes maisto papilda, kuris efektyviai salina stresa, nuovargi ir visus siuos neigiamus reikalus. o be to pigus jis.

Mano Sekretorė dievina plėšyti palaidus lapus (knygų NIEKADA): primina viena letena ir dantimis, dantimis... Ant kelių velnio katė lipa tik per kompo klaviatūrą. O kai man skauda galvą, uoliai ją mazgoja liežuviu. Padeda. Ir tam Kitai nuomonei galiu pasakyti, kad mano VIENO kambario bute su DVIEM katėm tikrai nedvokia.

Atrodo, kad jus jokio gyvunelio niekda neturejot, o ir nemegstat ju. Kiekvienam savo - gyvunu myletojus supras tik toks pats pakvaises myletojas:))
Beje, manoji kate labai megsta tupeti pries displeju ir sekti akimis "peles" judesius - labai linksmas vaizdelis.

Jeigu žmogus rūpintųsi savo augintiniais, patikėkite, užtektų (ir užtenka!) jiems vietos ir mūsų butuose.
Bet žinoma, jeigu žmogus yra nevala, apsileidęs, neatsakingas, žiaurus, abejingas - kenčia visi šalia jo gyvenantys

Pritariu" ca". Ramina buvimas gamtoje, jeigu ją pažįsti ir sugebi jausti. Taciau gal pažvelkime ir iš kitos pusės. Kai šuo ir katinas yra individualiai šeimai skirtoje sodyboje, ten jie dar ir savo darbą atlieka. Ant sofos neguli ir kopijuoklio nejungineja. O kai je vargšeliai uždaromi mūsų sadistiškam malonumui į daugiabučio namo dėžę, rezultatai būna ir kitokie. Užeini į tokį butą ir iškart pajunti, kaip viskas jame dvokia. Gyvūnėlis dukart per metus keičia plaukus. O kur? Aišku, tame pačiame bute. Ir traukia į plaučius tuos mikroskopinius plaukelius ne tik šeimininkas, bet ir jo mažyliai pypliai. Kažkodėl ne vienas iš jų tampa alergišku. Kai gyvūnų mylėtojas išeina į darbą, per visą dieną vienas paliktas bute kaukia jo Brisius, miaukia Murkis. O koks nuostabus reikalas, kai aplink tą namą vedžioja jau visiems "gyvūnų mylėtojams nusibodusį šunėką močiutė, dar vienintelė jį atjaučianti. Šunėkas tuštinasi laiptinėje, vaikų smėlio dėžėje, ant tako į mokyklą. Gražu, ar ne. Ir kaip ramina...

nes mes irgi esame gyvunai, todel jie mus ir ramina. O ramina visi be ishimties gyvunai. Ir karves, ir pauksciukai, net zhuvys, vabaliukai.Tik reikia su jais buti:)

Dar nepaminėjote, kaip smagu sukišti kojas į šuns (gyvo!) vilnas ar pasiguldyti jį į lovą sergant. O katino išdaigos ir atgailaujantis mur mur... Net aš darausi sentimentalus.

Maniskis viena karta "atsisviete" :D uzlipo ant atidaryto kopijuoklio ir netycia nuspaude mygtuka. As dabar turiu juoda popieriaus lapa su keturiais taskais - letenomis :D

Mano katinas vis bando ilisti i printeri, kai spausdinu. Labai juokinga.

Butent. Netgi kaliniai, auginantys gyvunus, sustipreja psichologiskai bei susvelneja. Tai tikras vaistas sielai.