Man kartais norisi paklausti ar yra kokia dviejų jau ne jaunuolių gyvenančių kartu etika? Sakot dovanėlę, gėlių....Baikit padovanojau gimtadieniui automobilį, per gimtadienį ir moters dienai po 50 gėlų ir t.t. Na ir kas. Ji mane su broliu vadina Anupreku, o su kitais giminėmis tikriausia kvailiausiu padaru. Save laiko - taip sako-protingiausia, tobuliausia būtybe namuose. Be jos negali nieko pajudinti ar pakelti, nieko nesugebi nebent tingėti ir valgyti. Jos motina net kojų neleidžia įkelti į savo namus. Jeigu žiūri televizorių tai ko elektrą degini, gali žiūrėti su vaikais kartu Mauglį, jeigu pasakysi, kad myli- atsakys, kad meluoji. Jeigu yra šventė visiems dėmesys, o tau kas lieka. Jeigu plauni savo mašiną, tai kodėl pradedi ne nuo jos. Yra žmonių, bet kai save laiko dievų pasiūsta mergele žemėje tvarką daryti...ne duok dieve.

Svarbiausia mylėk tą žmogų ir nebijok jam to pasakyti :D

Santykių kūrime turi dalyvauti abi pusės, o ne tik vyrai

Reikia susigyvent su vienas kito ydomis ir bus darnus santykiai. Vaidinti demesinga ir panasiai galima is pradziu dar kol santykiai neapsislifave.

zmones keiciasi, ne tik i bloga, bet ir i gera :) be to, reikia laiko, kad apsislifuotu charakteriai ir t.t. kartu gyvenant ...

Ir ar ilgai taip išeis apsimetinėt? Jei jau pradžioje nebuvo gerų santykių, tai jų ir nebus.