Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Kornelijos Tiesnesytės, bendra Sporto rėmimo fondo suma – 13,2 mln. eurų, neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti šiemet paskirta per 1,3 mln. eurų. Tai projektai, skirti neįgaliųjų aktyvumui ir integracijai per sportą skatinti, taip pat renginiams organizuoti, užimtumui didinti ir bendruomenėms stiprinti.
Sporto projektams skirtos lėšos paskirstytos penkioms sritims – sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, sporto įrangai įsigyti, sporto renginiams organizuoti, sporto specialistų kvalifikacijai tobulinti, fiziniam aktyvumui skatinti. Valstybės finansinę paramą gaus Lietuvos žmonių su negalia sąjungos renginiai judėjimo negalią turintiems žmonėms, centro „Eik“ projektas „Neįgaliųjų fizinio aktyvumo ir sporto su triračiais plėtra Vilniaus mieste“, Vilniaus sutrikusios regos vaikų ir jaunimo sporto klubo „Vėjas“ projektas „Mokomųjų treniruočių ir turistinių stovyklų bei tarptautinių šoudauno turnyrų organizavimas“, Visagino socialinės globos namų projektas „Sportuok su dinozauru“. Šalčininkų rajone bus surengtos neįgaliųjų žaidynės, kauniečiai organizuos socialinę atskirtį mažinantį aktyvų poilsį rekreacinėje aplinkoje, bus surengtas tarptautinis Europos golbolo superlygos (Šiaurės diviziono) turnyras ir kt.
Dar bent kelios dešimtys projektų prie neįgaliųjų aktyvumo skatinimo prisidės netiesiogiai, pvz., bus atnaujintas inventorius ar infrastruktūra. Sportinę įrangą atsinaujins Vilniaus neįgaliųjų krepšinio vežimėliuose komanda „Atrama“, Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras ir kt.
Daugiau treniruočių, profesionalesnė įranga
Didžiausia lėšų dalis (50 proc.) atiteko fizinio aktyvumo skatinimo projektams. Kol kas paskirstytos lėšos tik neįgaliųjų aktyvumą ir integraciją skatinantiems projektams – finansavimas skirtas 18 projektų.
Lietuvos triračių asociacijos prezidentė Aušra Kriškoviecienė džiaugiasi, kad VšĮ centrui „Eik“ skirtas finansavimas leis plėtoti pradėtas veiklas – neįgaliųjų treniruotes su triračiais „Race Running“ ir eisenos treniruokliais „Eik“. Iki šiol gautas finansavimas buvo kuklus, teko riboti treniruočių skaičių. Pasak A. Kriškoviecienės, vyks ir rekreacinė veikla, ir atstatomosios treniruotės. Triračių sportas Europoje plėtojamas jau ne vienus metus – ši veikla itin populiari tarp turinčiųjų cerebrinį paralyžių. A. Kriškoviecienė sako, kad ateityje planuojama į veiklas įtraukti ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis. Taip pat žadama už skirtą finansavimą įsigyti naujų triračių.
Vilniaus „Vilties“ specialiajai mokyklai-daugiafunkciniam centrui skirta lėšų įrangai įsigyti. Pasak centro direktorės Augienės Vilūnienės, planuojama už gautas lėšas įrengti bočios aikštelę, kurioje žaisti bus pakviesti ne tik negalią turintys mokyklos auklėtiniai, bet ir Karoliniškių bendruomenės nariai. Taip pat žadama įrengti keletą lauko treniruoklių. Direktorės teigimu, centro auklėtiniai ir dabar žaidžia bočią, bet norisi tai daryti profesionaliau, juolab kad tai paralimpinė sporto šaka – gal iš centro auklėtinių pavyks išugdyti paralimpiečius. Na, o sutvarkius aplinką, įrengus aikštelę bus patogiau ir varžybas stebėti – dauguma centro auklėtinių juda neįgaliųjų vežimėliais.
Finansavimas skirtas labai vėlai
Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir badmintono asociacija gavo lėšų ir veiklai plėtoti (Lietuvos žmonių su negalia tinklinio sėdint rinktinės dalyvavimui tarptautinėse varžybose) ir tinklinio bei badmintono inventoriui pirkti, taip pat renginiams organizuoti (neįgaliųjų para-badmintono čempionato ir integracinių salės ir paplūdimio tinklinio sėdint turnyrams). Asociacijos prezidentas Tomas Kiveris sako, kad jau galima pradėti planuoti II neįgaliųjų badmintono čempionatą, į kurį žadama pakviesti ir Baltarusijos komandą. Neturint lėšų surengti tokias varžybas labai sudėtinga. Taip pat bus daugiau galimybių pasirengti tinklinio sėdint čempionatams – planuojama įsigyti profesionalios įrangos.
T. Kiveris patenkintas, kad Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir badmintono asociacijos projektai buvo gerai įvertinti, bet apgailestauja, kad apie planuojamą finansavimą skelbiama tik dabar, antroje rugpjūčio pusėje. Įvykdyti visas suplanuotas veiklas nebus lengva. T. Kiveris taip pat vadovauja ir Marijampolės sporto klubui „Siekis“. Deja, šiam finansavimas nebuvo skirtas. Pasak T. Kiverio, sporto klubo veikla daugiausiai paremta gera valia – jis pats dirba visuomeniniais pagrindais, nėra nė vieno trenerio etato.
Pagerės pastatų prieinamumas
Finansavimas skirtas ir esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui. Iš 157 gautų paraiškų finansavimas skirtas 10 projektų. Vienas iš gavusiųjų finansavimą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) parengtas projektas. „Projekto tikslas – gerinant sąlygas ugdyti fiziškai aktyvią visuomenę. VGTU mokosi 35 neįgalūs asmenys, tad kilo mintis dalį projekto uždavinių skirti būtent jiems. Sieksime šiuolaikiškai suremontuoti dalį patalpų ir pritaikyti jas neįgaliesiems. Numatyta, kad rekonstruojamoje sporto bazėje neįgaliesiems bus pritaikyta patalpa fizinio aktyvumo užsiėmimams, įrengtas tualetas ir dušas, sukurta galimybė savarankiškai judėti šiose patalpose neįgaliojo vežimėliu. Planuojame pasiūlyti bent vieną nuolatinį užsiėmimą bei pagal galimybes neįgaliuosius integruoti į esamas treniruotes. Projektas orientuotas į VGTU studentus bei Saulėtekio miestelio bendruomenę“, – pasakojo VGTU Sporto ir meno centro direktorius Alfredas Lukaševičius.
Finansavimą sporto bazės plėtrai gavo ir karatė mokykla „Budorus“. Šio sporto klubo įkūrėjas ir treneris Donatas Imbras sako, kad už skirtas lėšas mokykla planuoja plėtoti savo veiklą ir sudaryti galimybes sportuoti visiems. Planuojama suremontuoti ir neįgaliesiems pritaikyti Baltupių progimnazijos sporto bazę, kurioje šiuo metu vyksta treniruotės – įrengti modernią sporto salę ir pagalbines patalpas, sporto infrastruktūrą pritaikyti neįgaliesiems. Pasak D. Imbro, trys karatė mokyklos „Budora“ treneriai yra baigę kineziterapijos studijas, dirba reabilitacijos centruose, todėl yra pasirengę dirbti su įvairią negalią turinčiais žmonėmis. Trenerio teigimu, galima prisijungti ne tik prie karatė, bet ir prie bendrųjų treniruočių. Tokios treniruotės skatina pasitikėjimą savimi, padeda lengviau prisitaikyti prie esamos situacijos.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
Plati kampanija žiniasklaidoje.
Savivaldybių inicijuoti bendruomenių susitikimai su neįgaliųjų organizacijomis.
Prezidento įsipareigojimas ginti negalią turinčių žmonių teises.
Nuoseklus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas.
Nė viena priemonė nepadės, reikia laiko.
