Anot jų, nueinančio ministro pasirašytas įsakymas, keičiantis apmokėjimo už brangiuosius tyrimus ir inkstų dializę nusistovėjusią tvarką, ne tik pakenks onkologinėmis, inkstų bei kitomis ligomis sergantiems pacientams, sumažindamas šių tyrimų ir procedūrų prieinamumą Lietuvos gyventojams, bet ir stabdys investicijas į šalies sveikatos apsaugos sistemą.
Skaičiuoja prarastus milijonus
Gydytojų, medicinos įstaigų bei pacientų organizacijų atstovų teigimu, su gydymo įstaigomis ligonių kasos nėra pilnai atsiskaičiusios už šiais metais jau atliktas inkstų dializės procedūras, magnetinio rezonanso tomografijas (MRT), kompiuterines tomografijas (KT) ir kitus brangiuosius tyrimus.
Bendra VLK skola gali gydymo įstaigoms siekti 15 mln. eurų, tuo tarpu VLK ir SAM organizuotas susitikimas dėl apmokėjimo už šias paslaugas nusistovėjusios praktikos pakeitimų atskleidė dar daugiau sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo sistemos ydų, kurių įkaitais vis dažniau tampa pacientai, gydytojai ir gydymo įstaigos, rašoma pranešime spaudai.
„Pacientams šių gyvybiškai svarbių valstybės kompensuojamų diagnostinių tyrimų ir gyvybę palaikančių procedūrų skaičius dėl tokių neatsakingų sprendimų gali stipriai sumažėti, eilės šioms paslaugoms – ženkliai išaugti, dėl ko uždelstų diagnozių nustatymo ir gydymo paskyrimo atvejų tik daugės. Tokie trumparegiški sprendimai priimami paskutinę minutę, nesitariant su socialiniais partneriais, nors ir su kaupu surenkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas, šimtamilijoninės papildomos sumos skiriamos iš PSDF biudžeto rezervo fondo, kuriame, be to, dar lieka užšaldytų apie pusę milijardo eurų... Tai tiesiog nelogiška ir nepateisinama“, – įspėja organizacijų atstovai.
Anot Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento dr. Laimučio Paškevičiaus, susiklosčiusi situacija yra labai bloga, grėsminga pacientams, įstaigoms ir gydytojams.
„Neapmokėti gydymo įstaigoms už pacientams atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras, prieš tai tvirtinus, kad surinkus PSDF biudžetą minėtos paslaugos bus pilnai apmokėtos – yra neteisinga bei kartu labai gerai iliustruoja valdžios institucijų požiūrį į socialinius partnerius. Juk apie duotų įsipareigojimų nevykdymą gydymo įstaigos sužinojo jau po fakto, suteikus paslaugas pacientams ir laukiant atsiskaitymo už jas. Beje, į susitikimą su SAM ir VLK atstovais buvome pakviesti jau po sprendimo priėmimo, ministrui pasirašius įsakymą, o į daugelį pateiktų klausimų, deja, net nebuvo atsakyta“, – sako asociacijos vadovas.
Anot jo, šalyje klostosi paradoksali situacija, kuomet iš vienos pusės Prezidentas, Vyriausybė, Seimas, SAM ir VLK reikalauja iš gydymo įstaigų mažinti eiles medicinos paslaugoms, o iš kitos pusės SAM ir VLK tuo pačiu priekaištauja gydymo įstaigoms, kad šios suteikė daugiau šių ligų diagnostikai ir gydymui būtinų paslaugų.
„Juk valstybės kompensuojamų MRT ir KT tyrimų apimčių padidinimas kaip tik ir leido sumažinti eiles, šios paslaugos tapo prieinamesnės pacientams. Tad jei gydymo įstaigoms nebus apmokėta, negavusios lėšų, jos bus priverstos mažinti MRT, KT bei kitų tyrimų apimtis, dėl ko eilės paslaugoms vėl išaugs, o pacientai turės mokėti visą paslaugų kainą‘‘, – sako jis.
Nukentės ne tik gydymo įstaigos, bet ir medikai
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento dr. doc. Kęstučio Štaro teigimu, ligonių kasos turi laikytis duotų įsipareigojimų, kitaip viešosios sveikatos priežiūros susidurs su rimtais finansiniais iššūkiais, dėl ko nukentės ne tik gydymo įstaigos, bet ir medikai.
„Įstaigos bus priverstos kompensuoti nuostolius, taupyti mažindamos valstybės kompensuojamų paslaugų teikimą, o tai palies pacientus. Vienareikšmiškai reikia atšaukti tokį sprendimą, kaip nepagrįstą ir labai rizikingą“, – teigia K. Štaras.
Pasak jo, nuo pat metų pradžios ligonių kasos sakė, kad bus viskas sumokama, jei bus surenkamas PSDF biudžetas, o dabar apmokėjimas keičiamas ne tik po fakto, bet ir surenkant perteklinį PSDF biudžetą.
„PSDF biudžetas ne tik kad surenkamas, bet ir viršytas keturiais procentais“, – pabrėžė jis.
Gydymo įstaigų atstovų teigimu, minėtas ministro įsakymas, keičiantis apmokėjimo tvarką po fakto, taip pat turės itin neigiamų padarinių inkstų ligomis sergantiems pacientams.
„Kas bus, jei dializės centrai dėl tokių neatsakingų sprendimų bus priversti mažinti valstybės kompensuojamų dializės procedūrų apimtis, negavusios dalies apmokėjimo? Kas bus, jei šalies rajonuose veikiantys mažesni dializės centrai bus priversti nutraukti veiklą? Kur pacientai tuomet kreipsis šių gyvybei būtinų paslaugų? Bus priversti važinėti į didmiesčius kelis kartus per savaitę visą likusį gyvenimą? Kas galų gale atsakys už tokių sprendimų padarinius pacientams, gydytojams, įstaigoms? Atsakymų į šiuos ir kitus užduotus klausimus, deja, kol kas nesulaukėme. Susitikimo metu SAM ir VLK pripažino, kad brangiųjų tyrimų ir procedūrų tvarka yra ydinga ir privalo būti peržiūrima iš esmės, mes su tuo sutinkame. Tačiau, visų pirma, su gydymo įstaigomis turi būti pilnai atsiskaityta už šiais metais jau atliktus tyrimus, nes tai sąžininga ir teisinga“, – teigia Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas dr. Laimutis Paškevičius.
Pacientų atstovė: ko tuo siekiama?
Lietuvos pacientų organizacijas vienijančios Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos teigimu, mažinant finansavimą ypač reikalingiems brangiesiems tyrimams ir dializės procedūroms, eilės jiems išaugs.
„Su mumis niekas nesitarė ir mūsų, pacientų, nuomonės niekas neklausė – išgirdę tokius planus, mes iš karto kreipėmės į ministeriją ir ligonių kasas, kad to nedarytų, nes dėl to nukentės pacientai. Bet kam yra aišku – jei ligonių kasos nesumokės gydymo įstaigoms pinigų už atliktus tyrimus ir procedūras, jos bus priverstos mažinti valstybės apmokamų paslaugų teikimą. Ko tuo siekiama?
Dar ne taip senai tokių tyrimų, kaip magnetinio rezonanso tomografijos, reikėjo laukti eilėje mėnesius, o be jų gydytojai negali nustatyti tikslių diagnozių. Per ilgus laukimo mėnesius ligos stipriai pažengia, ką jau bekalbėti apie onkologinėmis ligomis sergančiuosius – vėžys, kurį anksti nustačius, būtų galima išgydyti, uždelsus, gali tapti nepagydomu, išeitis – mirtimis. Ir už dializes planuojama nesumokėti įstaigoms, tai kur reikės dėtis dializuojamiems pacientams?“, – pabrėžia Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorės Neringos Čiakienės, tyrimų apmokėjimo tvarkos pakeitimas itin palies onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, nes MRT ir KT tyrimai yra tiesiog būtini nustatant vėžio diagnozę, galima ligos plitimą, vertinant vaistų poveikį gydymui. Nuogąstaujama, kad pablogėjus šių tyrimų finansavimui, gydymo įstaigos sumažins valstybės apmokamų tyrimų skaičių, dėl ko gali išaugti laukimo eilės, o būtent onkologine liga sergantiems pacientams laiko faktorius yra ypač svarbus.
„Pablogėjus brangiųjų tyrimų prieinamumui, tai išties blogai paveiktų onkologinėmis ligomis sergančiuosius, be MRT, KT šiuolaikinė vėžio diagnostika ir gydymas tiesiog neįmanomi“, – teigia N. Čiakienė.
Sumokės dalį kainos, tik jei sutaupys PSDF lėšų
Medikų, gydymo įstaigų, pacientų organizacijoms atvirais laiškais atkreipus dėmesį į minėto sprendimo žalingas pasekmes, SAM ir VLK davė žodinį patikinimą, kad šiais metais atliktų brangiųjų tyrimų ir procedūrų nesumokėta kainos dalis bus sumokėta, tik tada jei metų pabaigoje liks PSDF biudžete nepanaudotų lėšų šių paslaugų biudžeto eilutėje, tačiau toks pažadas iš esmės netenkina nei gydymo įstaigų, nei medikų, nei pacientų, nes paslaugas, kurias kompensuoja valstybė, įstaigos jau yra suteikusios, o jų dalis – neapmokėta.
„Neapibrėžtumas ir toliau išlieka, nes nėra aišku, ar liks PSDF biudžete nepanaudotų lėšų ir kiek“, – teigia medikų atstovai.
Medikų, pacientų bei gydymo įstaigų organizacijų teigimu, toks SAM ir VLK sprendimas keičiantis apmokėjimo gydymo įstaigoms už tyrimus ir kitas paslaugas nusistovėjusią praktiką, kelia tiesioginę grėsmę tiek inkstų, tiek onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gyvybėms, tiek medikų bendruomenės atlygiams bei sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui visoje šalyje.
Susitikimą, kurio metu turėjo būti ieškoma sprendimų bei būdų suvaldyti šią situaciją, organizavo VLK ir SAM praeitą savaitę. Į jį pakviestos buvo medikų, gydymo įstaigų bei pacientų organizacijos. VLK prieš susitikimą gavo organizacijų parengtus klausimus, tačiau į dalį jų taip ir nebuvo atsakyta.
Gydymo įstaigų duomenimis, MRT, KT tyrimų bei dializės procedūrų savikaina per pastaruosius metus ženkliai išaugo, tuo tarpu VLK taikomi joms apmokėti įkainiai nepakito jau daugiau nei penkerius metus. Lyginant 2024-uosius su 2019-aisiais, vien dializės procedūras atliekančių gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis vidutiniškai augo apie 70 proc., medicinos priemonių ir medikamentų kaina išaugo apie 50 proc., patalpų nuomos kaštai išaugo virš 70 proc., dujos, vanduo, elektra pabrango beveik 2 kartus.
MRT tyrimus atliekančių gydytojų darbo užmokestis per šį laikotarpį padidėjo beveik 30 procentų. Tuo tarpu šias paslaugas teikiančios įstaigos negavo jokių garantijų, kad atlikti tyrimai ir procedūros bus apmokėti visa jų kaina, kaip būdavo pastaruosius ketverius metus. Jei situacija nesikeis, daliai klinikų, tarpe jų – regionuose veikiantiems mažesniems dializės centrams, gali tekti mažinti paslaugų teikimą, stabdyti ar net nutraukti veiklą.
Teigiamas, kad toks sveikatos priežiūros finansavimo neprognozuotumas formuoja investicijoms nepalankią aplinką, stabdančią užsienio ir Lietuvos investuotojų investicijas į šalies sveikatos priežiūros sistemą.
Ligonių kasos prabilo apie tvarkos keitimą
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad VLK vadovas Gytis Bendorius patikinęs, jog bent dalį pinigų pavyks apmokėti. „Galvokime, kad taupymo fonde bus šiek tiek lėšų ir sausio mėnesį galėsime turbūt nepilnai, bet nemažai sumokėti papildomai“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete žadėjo jis.
Ligonių kasų direktorius taip pat prabilo apie tai, kad verta apskritai galvoti apie dabartinės tvarkos pokyčius.
„Kaip sutarėme pirmadienį (gruodžio 2 d., – aut past.) pasitarime, greičiausiai ši prieš 20 metų įvesta tvarka šiandien ne visiškai atitinka visos rinkos ir pacientų lūkesčius ir tikriausiai ją reikėtų kažkaip pakeisti. Čia gali būti diskusija, kaip reikėtų tą padaryti“, – kalbėjo G. Bendorius.
VLK vadovas akcentavo, kad per pastaruosius metus atliekamų brangių tyrimų mastas gerokai išaugo, kai kurie jų galbūt net yra pertekliniai.
Ligonių kasų duomenimis, 2019 metais buvo atliekama 150 tūkst. MRT per metus, šiemet prognozė, kad jų bus atlikta dvigubai – 317 tūkst. G. Bendoriaus aiškinimu, Europos kontekste Lietuva bus šiek tiek aukščiau vidurkio. Tuo metu jei ir toliau tokiais tempais bus daromi MRT ir KT tyrimai, kitais metais Lietuva nebetilps į europinį grafiką.
„Taigi turėdami limituotus resursus prieš 20 mes tas kintamas balas ir buvo numatytas, tarsi ribojantis pačių įstaigų apetitus arba norą daryti tyrimus. Kita vertus, žinome, kad visur Europoje šių modernių tyrimų kiekis didėja. Nedidelis didėjimas – su tuo viskas yra tvarkoje, bet 30 proc. per metus, 2 kartus per penkerius metus – šiek tiek daugoka.
Bet matome, kad tas kintamas balas nebesulaiko gydymo įstaigų, tyrimų atliekama daug. Kas dėl to kaltas ir kiek yra atliekama nepamatuotų tyrimų, sunku atsakyti. Kai kas sako, kad apie 40 proc. tokių tyrimų neturi vertės, bet kaip gale detektyvo sužinome, kas yra žudikas, bepigu aiškinti, kai diagnozė jau nustatyta, kad šitie tyrimai buvo nereikalingi... Bet pasakyti diagnozės pradžioje, kurio tyrimo nereikia daryti, yra daug sudėtingiau“, –pastebėjo G. Bendorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
