„Gyvenimas nesibaigia skyrybomis – vaikams reikia abiejų tėvų“ – skaitytojų istorijos
Meilė A., Vilnius
Esu mama auginanti tris dukras, tėvas šeimą paliko prieš dvejus metus, tai buvo skaudus smūgis mums visoms. Buvęs vyras kiek aš jį pažįstu, visą laiką sakydavo, kad šeima jo didžiausia vertybė, tačiau įvyko taip kaip įvyko – jo vertybės pasikeitė – šeimą jis paliko neįvardinęs aiškios priežasties. Tik vėliau paaiškėjo, kad jo darbo komandiruotės į kitą miestą buvo tikslingos, turėjo pas ką jas praleisti...
Dukroms yra 12, 14 ir 17 metų. Mergaitės su savo tėvu susitinka retai, nes jis reikalauja, kad jos bendrautų su jo naująja drauge.
Skyrybos buvo tikrai sunkus išgyvenimas, su meraitėmis daug kalbėjomės šia tema - ir diskutavom, ir verkėm, ir pykom, bet išgyvenom šį laikotarpį kartu. Per bendrus išgyvenimus labai susidraugavome, tapome tarsi vienas kumštis, galiu drąsiai teigti, kad tapome draugėmis. Labai džiaugiuosi, kad dukros tarpusavyje taip pat ėmė kitaip bendrauti, tapo draugiškesnės, pakantesnės viena kitai, geriau sutaria, viena kitą palaiko.
Manau, kad kartu „užaugom“, tapome stipresnės emocine prasme ir truputėlį pakeitėme savo požiūrius į gyvenimą. Ironiška, tačiau skyrybų krizė iš dalies mums su dukromis išėjo į naudą.
Pasidalink savo istorija [email protected]
